Teisės sampratų įvairovė - teisės teorija

Teisės sampratos, pasak R.Z. Lifšico, sutampa tik vienu požymiu – idėja, kad teisė yra visuomeninio gyvenimo tvarka. Istorijoje egzistavusias teisės sampratas galima suskirstyti į pozityvistinę ir nepozityvistinę.
Tai istoriškai pirmoji teisės samprata, kuri teigia, kad teisė yra ne žmogus, o dieviškojo intereso pavertimas elgesio taisykle. Teisė – ne žmonių kūrinys, o dievų dovana, skirta pačiam egoistiškam žmogui socializuoti, jo egoizmui švelninti, sulaikyti jį nuo nuodėmės, į kurią žmogų kreipia pats jo egoizmas. Teologinė teisės samprata mistifikavo nemistiškus dalykus, kad padidintų teisės autoritetą susiedama jį su Dievo valia. Teisė išvedama iš moralės ir sutapatinama su ja. Teologinė samprata teisės autoritetą grindė jos objektyvumu – nepriklausymu nuo žmogaus valios.
Tai jurisprudencijos išsivadavimo iš teologijos būdas, perkeliant teisės šaltinį iš Dievo valios į žmogų, jo prigimtį, egzistencinius interesus. Objektyvumas čia siejamas su tais žmogaus interesais, kurie slypi jo prigimtyje. Todėl šiuos interesus saugančią teisę imta vadinti prigimtine.
1) Prigimtinės teisės koncepcijų pradinis taškas – prielaida, kad prigimtinės teisės šaltinis yra žmogaus ar visuomenės prigimtis.
2) Prigimtinė teisė – rinkinys normų arba vertinimų, reglamentuojančių žmonių elgesį.
3) Prigimtinės teisės normos išreiškia tam tikrą norminę tvarką, skirtingą nuo tos, kurią nustato pozityvioji teisė.
4) Prigimtinė teisė siekia vertinti pozityviosios teisės turinį ir valstybės institucijų veiklą.
Prigimtinės teisės šaltiniai:
1) Dievo apreiškimas,
2) Žmogaus prigimtis,
3) Žmogaus protas.
Pagal požiūrį į prigimtinės teisės turinio kintamumą skiriami du prigimtinės teisės koncepcijos tipai:
1) Statiškoji koncepcija – prigimtinės teisės turinys nesikeičia, o papročiai yra religinio pobūdžio.
2) Kintamojo arba dinaminio, turinio prigimtinės teisės koncepcijos – prigimtinės teisės turinys pavaldus pokyčiams.
Prigimtinės teisės koncepcijos pobūdžio atžvilgiu skirstomos į materialiąsias ir procedūrines.
1.2 Teisinis pozityvizmas
Tai teisinė ideologija, pagrįsta valstybės vaidmens teisėje išaukštinimu. Teisiniam pozityvizmui būdingi požymiai:
1) Subjektyvistinė teisės samprata. Teisė – visuma valstybės sukurtų visuotinai privalomo elgesio taisyklių, garantuotų valstybės prievarta. Valstybės valia nėra saistoma jokių nuo valstybės nepriklausomai egzistuojančių vertybių.
2) Teisė griežtai skiriama nuo moralės. Moralumas nėra būtinas teisės požymis.
3) Teisės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!