Teisės samprata ir požymiai

Teisės kūrimosi ir raidos kelias – ilgas ir sudėtingas. Jos atsiradimas siejamas su ekonominėmis ir socialinėmis permainomis, įvykusiomis paskutiniuoju gimininės – gentinės santvarkos gyvavimo laikotarpiu. Teisė, kaip ir valstybė, atsirado ne staiga ir ne tuščioje vietoje. Ji formavosi palaipsniui tuo metu veikusių paprotinių normų ir taisyklių pagrindu. Istorinė patirtis liudija, kad teisė, kaip teisingumo išraiška, istoriškai keitėsi, atvaizduodama visuomenės materialinės ir dvasinės pažangos lygį, kiekvienos epochos ir kiekvienos tautos socialinės ir dvasinės raidos ypatumus.
Teisės formavimasis – tai ilgas istorinis procesas, susidedąs iš sudėtingų ir konkrečių istorinių civilizacijų, etapų, nulemtų tautų ir mokslo raidos savitumų. Šis procesas tęsiasi ir toliau, teisė nuolat tobulėja.
Šio darbo tikslas – išsamiai paaiškinti, kas tai yra teisė (t.y. teisės samprata) ir aptarti svarbiausius teisės požymius. Teisės požymiai atskleidžia, konkrečiai nusako kam reikalinga teisė, kokia jos paskirtis, apibūdina teisės galiojimą. Kad geriau atsiskleistų teisės esmė, šiame darbe aptariama teisės klasifikacija, teisės lygmenys.
Visa žmonijos istorijos raida parodė, kad negali būti visuomenės be tam tikrų taisyklių (socialinių normų), reguliuojančių jos narių tarpusavio santykius. Jau pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje buvo daug įvairių įpročių, tradicijų, draudimų ir kitokių moralinio pobūdžio normų bei taisyklių, kurių nemaža dalis vėliau, besiformuojant valstybėms, tapo teisės normomis. Todėl dar senovės Romoje visiškai pagrįstai buvo teigiama: Ubi Societas ibi jus, t.y. „Kur visuomenė, ten ir teisė“.
Šiais laikais, kaip ir ankstesniais, reikiama tvarka palaikoma visuomenėje, jos narių susiklausymas ir drausmė palaikoma, reguliuojama ir užtikrinama taip pat daugybės įvairaus pobūdžio elgesio taisyklių: teisės ir moralės normų, visuomeninių susivienijimo taisyklių, papročių, tradicijų ir kt. Be šių priemonių, kurios reguliuoja santykius visuomenėje, nebūtų galima užtikrinti materialinių vertybių gamybos ir pasiskirstymo, patenkinti materialinių ir kultūrinių žmonių poreikių, apsaugoti kitų jų teisių ir teisėtų interesų. Ir apskritai jei nebūtų žmonių tarpusavio santykius reguliuojančių normų, visuomenėje neišvengiamai įsivyrautų anarchija, netvarka, chaosas.
Minėtų socialinių normų reikšmė reguliuojant visuomeninius santykius labai nevienoda. Ypač svarbų vaidmenį reguliuojant visuomeninius santykius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!