Teisės sampratą analizuojančios teorijos

Teisės sampratą analizuojančių teorijų, kurios aiškina iš kur ir kaip atsiranda, funkcionuoja ir įsiprasmina teisė, yra labai daug. Ir tų teorijų įvairovė rodo, kad požiūris į teisės esmę yra sudėtingas ir nevienareikšmis.
Visi teisės sampratą analizuojančių teorijų atstovai sutaria, kad teisė yra visuomeninio gyvenimo tvarka, o teisės turinį sudaro socialiniai žmonių interesai. Tačiau nuomonės ima skirtis aiškinant, kokiu būdu šis interesas yra materializuojamas į socialinę tvarką, kieno naudai ir prieš ką ta tvarka nukreipta. Skirtingų nuomonių įvairovę atspindi teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš jėgos persvara garantuoto intereso (pavyzdžiui, L.Gumplovičiaus prievartos teorija, klasikinės teisės (marksistinė) teorija ir t.t.) bei teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų interesų kompromisu (pavyzdžiui, visuomeninės sutarties teorija, solidarumo teorija ir t.t.).
Pažiūros į teisę gali skirtis ir pagal tai, kaip suprantamas pats interesas, iš kurio kildinama teisė: ar jis - dieviškoji valia, žmogaus prigimtis, valdžios valia ar faktiniai žmonių santykiai, kurie atsiranda žmonėms keičiantis savo gaminiais (paslaugomis) lygiaverčių mainų pagrindu. Šių pažiūrų įvairovės pagrindu, teisės sampratos skirstomos pagal teisės šaltinių pobūdį: teologinė arba dieviškoji, teisės kilmės teorija; prigimtinės teisės teorija; teisinis pozityvizmas, kuris dar skirstomas į normatyvistinę (etatistinę) teisės sampratą ir institucinį pozityvizmą; sociologinė teisės samprata.
Tai istoriškai pirmoji teisės samprata, kuri teigia, kad teisė yra ne žmogaus, o dieviškojo intereso pavertimas elgesio taisykle. Ši pažiūra atsirado kaip mėginimas nežemiškomis priežastimis paaiškinti žemiškus dalykus-teisės kilmę. Tam davė pagrindo teisės paskirtis - saugoti ne tik stipriųjų, bet ir visų žmonių gerovę. Bet jeigu teisė siekia visų gerovės, tai ar ji gali atsirasti iš žmogaus, kuris iš prigimties egoistas, pirmiausiai žinantis tik savo interesus ir dėl to labiau linkęs į agresiją prieš artimą negu į santarvę su juo. Iš čia ir egoistinio individo veržimasis viešpatauti - plėsti savo naudą artimo naudos mažinimo ar likvidavimo sąskaita.
O jeigu taip, tai teisė, kaip bendros gerovės nešėja, negali atsirasti iš egoistinio žmogaus interesų; jos šaltinio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!