Teisės šaltiniai

Teisės šaltinio samprata teisės enciklopedijoje nuo seno yra suvokiama nevienareikšmiškai. Teisės šaltiniu pirmiausia laikomi teisę kuriantys veiksniai arba teisės normų atsiradimo pagrindas - teisėkūros procedūros, žmonių įsitikinimai ir interesai - ir tai tiksliausiai atskleidžia paties termino “šaltinis” prasmę. Antra - tai įvairūs teisės pažinimo, informacijos apie teisę šaltiniai arba visa, kas leidžia teisę pažinti. Pagaliau teisės šaltiniu nuo seno tradiciškai yra suprantama taip pat teisės normų raiškos ar įtvirtinimo forma, nors būtent šia prasme vartojamas “šaltinio” terminas turi rimtų oponentų. Todėl teisės šaltiniu gali būti vienodai įvardijami, tarkime, ir įstatymų leidėjo valia, ir teisės mokslo traktatas, ir paprotinės teisės norma; ir atvirkščiai - Lietuvos Statutas teisės šaltiniu lygiai gali būti laikomas, pavyzdžiui, todėl, kad jame buvo išreikštos susistemintos XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje galiojusios teisės normos, dėl to, kad jis naudojamas kaip nepakeičiama priemonė šios kunigaikštystės teisei ir teisinei minčiai moksliškai pažinti, ir todėl, kad nemažai jo teisės normų buvo perėmęs rusų 1649 metų Soboro teisynas, taigi, galima sakyti, jis sudarė vieną iš Soboro teisyno šaltinių.
Teisės šaltiniu suprantama teisės forma, t.y. oficialiai pripažįstama teisės normų išraiškos ir įtvirtinimo forma. Taip teisės šaltinis apibūdinamas formaliuoju teisiniu aspektu. Tačiau teisės šaltinio samprata neapsiriboja tik tokiu apibūdinimu, ir yra dažnai suprantama kaip istorinės, socialinės, politinės aplinkybės, įtakojusios teisės normos atsiradimą. Šiuo atveju kalbama apie teisės šaltinį materialiuoju aspektu.
Labiausiai paplitęs teisės šaltinių (formaliuoju juridiniu aspektu) skirstymas pagal teisės normų išraišką ir įtvirtinimo būdą. Tai teisės norminis aktas, teisinis paprotys ir teismo precedentas.
Teisės šaltiniai, atsižvelgiant į tai, ar jie galioja dabar, ar galiojo praeityje, gali būti skirstomi į galiojančius ir istorinius teisės šaltinius.
Istoriniams Lietuvos konstitucinės teisės šaltiniams reikėtų priskirti Lietuvos Statutus, Lietuvos konstitucijas, priimtas 1918m.-1938m. laikotarpiu, ir kai kuriuos kitus to meto teisės aktus (šiuo metu negaliojančius).
Ypač svarbios Lietuvos Statutų nuostatos dėl valstybės organizacijos, asmens ir valdžios santykių. Jau Pirmajame 1529m. Lietuvos Statute reguliuojami svarbūs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!