Teisės normos ir sankcijos problematika pagal H. Kelzena

Hanso Kelseno grynoji teisės teorija savo laiku, t. y. XIX pab.-XX amžiaus pradžioje, buvo naujas žvilgsnis j deliktą, sankciją ir teisės koncepciją. Remiantis pozityviąja filosofija, atmesti teologiniai bei metafiziniai stabai, laikyti spekuliaty­vaus proto fikcija ir neturintys jokios naudos teisės pažinimui.
Realaus pasaulio faktinė tikrovė į teisinę konvertuojama pasitelkus normatyvizmą. Tada teise tampa tai, kas yra užrašyta teisės sistemoje. Teisės normos užrašomos remiantis griežta hierarchine tvarka, kurioje aukščiausią galią turi vadinamoji „pamatinė norma", taip pat tarptautinė teisė turi viršenybę valstybinės teisės atžvilgiu. Teisės normos galiojimui paliktas tik buvimo teisės sistemoje reikalavimas, neliko teisėtumo, kaip konvencionaliosios moralės atitikimo, reikalavimo.
Galiojimas galėjo būti tikrina­mas tik teisės normos efektyvumu, t. y. kiek priimta teisės norma priimama ir vyk­doma teisės subjektų. Paklusimas teisės normai garantuojamas teisės, kaip išskirti­nio socialinių santykių reguliatoriaus, samprata. Moralė bei teisė (socialinės tvar­kos) daugeliu aspektų yra panašios, tačiau tik teisė yra prievartinė tvarka, kurioje taikoma valstybės garantuota prievarta - sankcija.
Kai teisė daugeliu atvejų yra at­ribota nuo teisės subjektų (iš esmės ryšys lieka tik ten, kur tas subjektas turi paklus­ti teisei), o yra tvarkoma valstybės, tada sankcija, kaip teisės sistemos užtikrinimas, paremtas valstybine jėga, gali iškrypti ir tapti agresija ne tik prieš savus piliečius, bet ir žmoniją apskritai.
Filosofiniu aspektu grynosios teisės teorijos pamatai yra teisinis pozityviz­mas ir neokantizmas, kurie savo ruožtu remiasi pozityvistine filosofija. Vedant H. Kelseno teisės sampratos paralelę su pozityvizmu, aiškiai matyti, kad viena at­spindi kita arba tikslingiau sakyti - viena remiasi kita.
Taigi akivaizdu, kad teisės normų sistema funk­cionuoja kaip aiškinimo schema, kurioje pavieniai faktai, atskiri reiškiniai vietos neranda, tačiau svarbūs tiek, kiek jie gali būti sujungti į sistemą ir tarnauti pozi­tyviajam teisės pažinimui.
Ką reiškinių klausimu teigia neokantizmas? Ši filosofijos kryptis teigia, kad dėsnių negalima kildinti iš pavienių faktų, atvirkščiai, dėsnius pritaikome, norė­dami pažinti faktus. H. Kelseno požiūriu, teisės norma nėra kildinama iš vieno ar kito išorinio fakto, kuris, vykdamas laike ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!