Teisės funkcija

Pripažinus bendrą valią teisės esme, jai suteikiama bendro so­cialinio reguliatoriaus kokybė ir teisė tampa bendro sutarimo ir taikos pasiekimo priemone bei teisės funkcija. Šitaip suprantant Valią teisėje, paša­linama teisės, kaip prievartos ir individualios valios slopinimo įrankio, samprata. Teisėje įforminta valia oficialiai patvirtinama ir užtikrinama valstybės. Ji turi specifines išorinės išraiškos for­mas (įstatymus, teismo precedentus, normines sutartis, teisės pa­pročius), yra reguliuojamųjų teisinių santykių dalyvių interesų derintoją ir dėl to pasireiškia kaip bendra valia vienu ar kitu da­lyviams priimtinu mastu. Mokslininkai teisininkai ginčijasi, kas yra svarbiausias teisės elementas. Normos ar veiksmai gali tik daugiau ar mažiau atspin­dėti tikrovėje tai, kas yra išreikšta idėjomis.
Normines mokyklos atstovai svarbiausiu teisės elementu pri­pažįsta teisinį paliepimą (įsakymą). Sociologinės krypties šalininkai teisės prioritetu mano esant veiksmą arba santykius. Tik integralus aiškinimas leidžia apibūdinti norminamąjį tei­sės pobūdį ir jos veiksmingumą. Teisė - reali visuomenės jėga, priešinga savivalei ir netvarkai. Valstybė nekuria teisės, tačiau už­tikrina jos įgyvendinimą visomis stadijomis. Integralus teisės su­pratimas turi pasaulėžiūros reikšmę, orientuoja visuotinę žmo­nių ir profesinę teisinę sąmonę į suvokimą, kad teisinis santykių ir elgesio reguliavimas leidžiamas tik ten, kur teisinio proceso priemonėmis galimas įrodymas, teisių ir pareigų atlikimas, kad teisės galiojimas suponuoja tam tikras sąlygas, darinius, geban­čius taikyti teisę ir prireikus priversti ją įgyvendinti.
Taigi teisė iš esmės išreiškia suderintą reguliuojamųjų santykių dalyvių va­lią, asmens prioritetus ir vertybes ir dėl to yra individų ir jų ko­lektyvų laisvės ir atsakomybės matas, įvairių interesų ir poreikių civilizuoto tenkinimo priemonė.
Teisės apibrėžimas galėtų būti toks: teisė yra tautos sukur­tų, įstatymuose ir kituose valstybės pripažintuose šaltiniuose iš­reikštų visuotinai privalomų teisėto leistino ir draudžiamo elge­sio taisyklių (normų) sistema.
Reguliavimo funkcijos ypatybė, kad ji nustato visuomeninių santykių organizacijos ir socialinių ryšių tarpusavio koordinaci­jos pozityvaus elgesio taisykles. Savo ruožtu skinamos statinė ir dinaminė reguliavimo funkcijos.4
Statinė reguliavimo funkcija padeda įtvirtinti visuomeninius santykius teisės institutuose. Tai ir yra viena iš teisinio regulia­vimo paskirčių. Pirmiausia teisė įtvirtinta ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!