Teisėkūra ir valstybė

TEISĖS IR VALSTYBĖS SANTYKIS Visos teisės sampratos teorijos gali būti skirstomos į dvi grupes: 1. Etatistinio pobūdžio teorijas 2. Societarinio pobūdžio koncepcijas Etatistinio pobūdžio teorijos. (“etatus” – valstybė) Bruožai: 1) Akcentuojamas valstybės vaidmuo visuomenės gyvenime. 2) Teisė tapatinama su teisės normomis. 3) Visuomenė valstybė teisė. 4) Būdinga totalitarinėms, o ne demokratinėms valstybėms. Societarinio pobūdžio koncepcijos(“societus” – visuomenė) Bruožai: 1) Remiamasi prigimtinės teisės teorija. 2) Teisė – tai tos taisyklės, kurias nustato ne valstybė, o pati visuomenė. 3) Valstybė teisės normas tik suformuluoja ir jomis gina nukentėjusiuosius nuo teisės pažeidimų. 4) Jeigu teisė, pasireiškianti teisės normų pavidalu, neišreiškia visuomenės interesų, tuomet tai yra ne teisė, o valstybės prievarta. Valstybės konstitucinė sąranga ir jos nustatymas Bazinė valstybės teisės normų dalis – tai valstybės konstitucija. Ją sudaro: 1) vertybės (pvz., žmogaus, šeimos, kalbos, religijos, aplinkos, darbo ir verslo svarbiausi aspektai); 2) principai (nepriklausomybės ir demokratijos principai); 3) su jais susijusios normos, t.y. viešojo ir iš dalies privataus elgesio taisyklės (pvz., parlamento nario ar teisėjo veiklos, tėvų ir vaikų tarpusavio elgesio taisyklės ir pan.). Konstitucija reguliuoja šias sritis: 1) pamatinius valstybės organizavimo principus ir procedūras 2) pagrindines valstybės valdžios funkcijas ir jas vykdančias institucijas 3) valstybės įgaliojimų ribas Lietuvos Konstitucijos nuostatos atitinka bendriausius civilizuotų šalių konstitucijų standartus, pažangias konstitucingumo raidos tendencijas. Konstitucijos, kaip vientiso ir tiesiogiai taikomo akto, sisteminė ir loginė analizė rodo, kad valstybės valdžią, kurią sudaro svarankiškos valdžios šakos - įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė, Lietuvoje vykdo atitinkamai Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Taigi: Įstatymų leidžiamoji – Seimas Vykdomoji - Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė Teisminė - Teismas Valdžių padalijimo principas Valdžių padalijimas ir atribojimas - tai vienas svarbiausių konstitucinės santvarkos principų. Šio principo bruožai: 1) jį pripažįsta ir taiko visos demokratinės valstybės; 2) jis istoriškai susiformavo kaip atsvara antiliaudinio pobūdžio absoliučiai, vienose rankose sukoncentruotai valstybinei valdžiai, kuri lemia socialinį neteisingumą, diktatūrą, savivalę ir beteisiškumą; 3) šio principo esmė – garantija, kad valstybės jėga nebus panaudota neteisėtai; Principo įkūrėjai: 1) Švietimo epochos anglų mąstytojas Džonas Lokas (1632 – 1704 m.); 2) Prancūzų filosofas Šarlis Monteskjė (1689 – 1755 m.); Ryškus valdžių padalijimo principo nebuvimo pavyzdys: netolimos praeities totalitarinis režimas, komunistinės oligarchijos rankose sukoncentravęs neribotos ir nedalomos įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios funkcijas. Jas visoje milžiniškoje sovietinės imperijos teritorijoje vykdė šiai oligarchijai liokajiškai pavaldūs ir kartu savo tėvonijoje absoliutūs autokratai - tam tikro kalibro partinės nomenklatūros lyderiai. Esmės nekeitė ir propagandinė, nieko bendra su praktinėmis realijomis neturinti teorinė fikcija, pagal kurią visa valstybinė valdžia priklausė liaudies deputatų taryboms. Praktikoje derama pagarba buvo rodoma ne fikcijai, bet jėgai. Realios valdžios funkcijas ir įgaliojimus atskiroms valstybės aparato grandims skirstė realūs šios valdžios turėtojai. Valdžių padalijimo principas: 1) remiasi skirtingų valstybinės valdžios šakų atsvara ir pusiausvyra; 2) remiasi skirtingų valstybinės valdžios šakų glaudžiomis sąsajomis ir abipuse kontrole; 3) yra svarbus komponentas sudėtingo mechanizmo, kuris neleidžia vienose rankose sukoncentruoti neribotą, nedalomą ir nekontroliuojamą valdžią. Siekiant atskleisti šio mechanizmo esmę, tikslinga apžvelgti institucijų, vykdančių valstybės valdžią Lietuvoje, veiklos kryptis, funkcijas ir įgaliojimus. Pagal Konstitucijos 67 straipsnį Seimas (įstatymų leidžiamoji valdžia): “1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas; 2) leidžia įstatymus; 5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus; 6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai; 7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti; 9) prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru; Pagal Konstitucijos 84 straipsnį Respublikos Prezidentas (valstybės vadovas): “1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; 2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti;

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!