Teisė renesanso laikais

Renesansas - tai viduramžių pasaulėžiūros irimo laikai, tai vadinamojo atgimimo laikotarpis, humanizmo laikai. Pirma žmogaus mintis buvo apsistojusi prie Dievo apreisškimo, o renesanso laikotarpiu ji apsistojo prie žmogaus. Renesansas pastatė žmogų pirmoje eilėje, laikydamas ji ne kaip greta esantį su visuomenės išsiplėtojimu, bet kaip esantį visuomenės pagrinde. Valstybė nauju požiūriu buvo laikoma ne kaip būtinumas ir prigimtoji asmeniui padėtis, bet asmens kūrinys. Todėl žmogus norėdamas sukurti gerą, gražią ir turtingą valstybę privalėjo ne jėga gintis nuo priešų, o bendradarbiauti su kitomis valstybėmis ir sudaryti su jomis sąjungas. Taigi tuo pagrindu atgimimo laikotarpyje plačiai įsivyravo diplomatijos savoka. Pasiutiniai (diplomatai) įgijo neliečiamybės teisę ir laisvai galėjo bendradarbiauti su kitų valstybių valdovais. Patys valdovai vesdavo tarpusavio derybas retai gana retai, kadangi jie, kitaip nei jų pasiuntiniai, už savo valdų ribų nesinaudojo jokia neliečiamybe.
Renesanso laikotarpiu atgimė dailė, muzika arcitektūra. Taigi domėjimasis menu skatino žmones keliauti, ir domėti kitomis šalimis.
Į Lietuvą renesansas atejo šimtmečiu vėliau. Apie XVI amžių atgimė miestų ir pilių architektūra. Valdovai ieškojo amatininkų iš kitų šalių, tokiu būdi glaudžiai užmegzadami ryšius su tų šalių valdovais ir siekdami su jais bendradarbiauti. Tačiau dėl susiklosčiusios teisinės bei politinės to meto padėties, Lietuva renesanso antroje pusėje, tarptautiniuose santykiuose nustojo egzistuoti kaip suvereni valstybė – ji tapo Žečpospolita – Lenkijos Lietuvos valstybe.
Renesansas, dar kitaip vadinamas atgimimu, tai Vakarų ir Centrinės Europos šalių kultūros ir visuomenės minties raidos epocha – pereinamasis laikotarpis nuo viduramžių prie naujųjų amžių kultūros. Renesansas suklestėjo Italijoje XIV-XVI am., o daugelyje kitų šalių XV-XVII am.
Renesansui būdinga ryškus mokslo ir meno pakilimas, jų pasaulietinimo tendencijos, vadavimasis iš katalikų bažnyčios ideologinio ir moralinio diktato, antikos kultūros tradicijų gaivinimas. Renesanso ekonominės socialinės ir polotinės prielaidos būvo miestų reikšmės didėjimas, luominių feodalinių santykių irimas, ankstivųjų kapitalistinių santykių, buržuazijos formavimasis, Europos feodalinių valstybių, popiežių valdžios politinė ir ideologinė krizė.
Tokiomis palankiomis aplinkybėmis įvyko reformacija, kuri paneigė viduramžių vienos valdžios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!