Technologijos proceso kokybės rodiklių statistinė analizė

ANOTACIJA Tarp gamintojo ir vartotojo visada sudaroma sutartis, nustatanti tiekiamos produkcijos kokybės rodiklių reikalavimus. Kad gamintojas galėtų peteikti vartotojui produkciją atitinkančią numatytus kokybės rodiklius, yra atliekama technologijos proceso kokybės rodiklių statistinė analizė. Ją atlikus galima pakoreguoti technologijos proceso struktūrinę schemą. Technologija, procesas, kokybė, statisinė analizė. ĮVADAS Tarp gamintojo ir vartotojo visada sudaroma sutartis, nustatanti tiekiamos produkcijos kokybės rodiklių reikalavimus. Šie reikalavimai paprastai nurodyti kontraktuose arba technikinėje (normatyvinėje) dokumentacijoje. Gamintojo užduotis - tiekti produkciją, kurios kokybės rodikliai turi būti ne blogesni, kaip numatyli paminėtuose dokumentuose. Gaminamos produkcijos kokybės lygis labai priklauso nuo gaminio konstrukcijos ir technologijos proceso struktūros bei jo techninių galimybių. Nuo gaminio konstrukcijos tobulumo priklauso jo patikimumas, o nuo technologijos lygio - ir patikimumas (kokybė laikui bėgant), ir tiekiamos produkcijos partijų defektingumo lygis (kokybė pradiniu laiko momentu). Be technologinio treniravimo, gaminių patikimumą galima padidinti ir kitomis technologijos priemonėmis, pavyzdžiui, "Kankinant" gaminius įvairiais mechaniniais poveikiais (smūgiais, vibracijomis), įvairiais klimatiniais poveikiais (drėgme, temperatūra) ir kitais įvairiais kompleksiniais poveikiais (termociklavimu ir pan.). Vartotojui tiekiamų gaminių defektingumo lygis labai priklauso nuo viso technologijos proceso techninio lygio, tinkamo jo parinkimo ir operacijų paskirstymo. Be abejo, tai daug priklauso ir nuo gaminio konstrukcijos, parinktų medžiagų ir komplektuojamųjų detalių. Sakykim, kad konstrukcija, medžiagos ir detalės jau parinktos ir patvirtintos. Dabar iškyla klausimas, kaip su minimaliomis ekonominėmis sąnaudomis pagaminti produktą, atitinkantį vartotojo kokybės reikalavimus. Džniausiai gaminio konstrukcija būna tokia, kad reikalauja daugelio skirtingų technologijos operacijų, tokių kaip surinkimas, derinimas, reguliavimas, kontrolė (ištisinė ir atrankinė), treniravimai ir pan. Kiekvienoje šių operacijų gaminys paderinamas (pareguliuojamas) arba tik patikrinamas. Nepriklausomai nuo to, ar tai atliekama automatizuotai, ar tai atlieka žmogus, dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių visada daromos tam tikros klaidos, t.y. geras gaminys pripažįstamas blogu ir, atvirkščiai, blogas pripažįstamas geru. Dėl to po kiekvienos operacijos į tolimesnį etapą visada patenka dalis gaminių, turinčių tam tikrą defektų skaičių. Be jokios abejonės, ideali technologijos operacija yra ta, kurios pabaigoje defektuotų gaminių nėra. Tačiau, praktiniame gyvenime to nebūna. Todėl kiekvieno technologijos procesą rengiančio technologo pareiga tai žinoti ir mokėti įvertinti. Labai svarbu suprasti, kad dauguma defektų turi būti pašalinami pradinėse operacijose, nes, išryškėję pabaigoje jie labai brangiai kainuoja. REFERATO TIKSLAS Supažindinti su technologijos proceso kokybės rodiklių statistine analize. Nurodyti kokiu tikslu atliekama technologijos proceso statistinė analizė. TECHNOLOGIJOS PROCESO KOKYBĖS RODIKLIŲ STATISTINĖ ANALIZĖ 1.1 Technologijos proceso struktūra Sudėtingų gaminių apibendrintas technologijos procesas struktūriškai pavaizduotas 1.pav. 1.1 brėž. panaudoti pažymėjimai: Sb - bloko surinkimo operacija; O1,...,Ob - bloko gamybinės operacijos ( derinimas ir tarpoperacine kontrolė); 1Kb - bloko priėmimo ištisinė kontrolė; AKb - bloko priėmimo atrankinė kontrolė; SAb - bloko sandėliavimas; Tb - transportavimo iki aparato surinkimo vietos; Sa - aparato gamybinės operacijos (derinimas ir tarpoperacinė kontrolė); IKa - aparato prėmimo ištisinė kontrolė; AKa - aparato priėmimo atrankinė kontrolė; SAa - aparato sandėliavimas; T - transportavimas iš gamyklos iki realizavimų (pardavimo) vietos; R(P) - realizacija (pardavimas); V - tiesioginis gaminio (aparato) vartotojas. 1 pav. Sudetingų gaminių technologijos proceso ir eksploatacijos struktūrinė schema Kaip matome, sudedamųjų gaminio dalių (blokų) technologijos proceso ir surinkto gaminio ( aparato), gamybos technologija yra analogiška. Skirtumas vienas - surinktam gaminiui (aparatui) vartotojas yra realizacijos (pardavimo) vieta, o pagamintai sudedamajai daliai (blokui) - vartotojas yra gaminio (aparato) surinkimo operacija. Tačiau tai neesminis skirtumas, todėl tolimesniam nagrinėjimui pasirenkame tokią apibendrintą struktūrinę technologijos proceso schemą (2. pav.). 2 pav. Apibendrinta gamybos technologijosproceso struktūrinė schema 2. pav. visi pažymėjimai analogški 1pav. Papildomai čia pažymėta: k - operacijų skaičius; Qoi - gaminių defektingumo lygis po kiekvienos operacijos; QK - gaminių, patenkančių į sandėlius po visų gamybinų operacijų ir priėmimo kontrolių defektingumo lygis; QS - gaminių defektingumo lygis, atsiradęs dėl sandėliavimo įtakos; QT - gaminiti defektingumo lygis, atsiradęs dėl transportavimo įtakos; QR - gaminių defektingumo lygis užfiksuojamas realizacijos (pardavinio) metu. Pastaba: Defektingumo lygis apskaičiuojamas pagal fomulę Q = n/N, kur n - defektingų gaminių skaičius, N - patikrintų gaminių skaičius. Aiškiai matyti, kad gaminių defektingumo lygis, užfiksuojamas gaminių realizacijos (pardavimo) metu, visada apytikriai bus: QR QK + QS + QT (1.2.1) Šis dydis (QR) - tai vienas pagrindinių kokybės rodiklių, kuris yra normuojamas ir susitarus užfiksuojamas sutartyse (kontraktuose) arba kitoje normatyvinėje - techninėje dokumentacijoje. 1.2. Pasirengimas analizei Norint atlikti technologijos proceso kokybės rodiklių statistinę analizę, būtina žinoti (reikia nustatyti arba pasirinkti) šiuos duomenis: 1.Konkrečią technologijos proceso struktūrinę schemą tam gaminio tipui (modeliui), kurio kokybės rodiklius analizuosime. 2. Gaminio kokybės kriterijus (parametrus), suskirstytus į tris atskiras svarbumo grupes: 1 - vartotojiški parametrai (arba labai svarbūs parametrai); 2 - svarbūs parametrai; 3 - mažareikšmiai parametrai. 3. Parengti kiekvienam technologijos proceso etapui tikrinamų (kontroliuojamų) parametrų sąrašus, suskirstytus į tris atskiras svarbumo grupes. 4. Išsiaiškinti normuojamo pas vartotoją patekusių gaminių defektingumo lygio QR leistiną reikšmę. (Iš kontrakto, susitarimų ar kitos dokumentacijos analizės.) Padalinti šį dydį į tris dalis: QR = QR1 + QR2 +QR3 (1.3.1) kur QR1, QR2 ir QR3 - leistini defektingumo lygiai pagal atskiras parametrų svarbumo grupes. 5.Pagal analogiškų gaminių gamybos patirtį (arba surinkus specialią statistiką) reikia numatyti šiuos santykius: QK /QR, QS /QR, QT / QR (1.3.2) kur QK, QS, QT - kontroloės, sandėliavimo ir transportavimo defektingumo lygiai. 6.Pagal analogiškų gaminių gamybos patirtį (arba surinkus atitinkamą statistiką) nustatyti 1 ir 2 rūšies klaidų tikimybinį (vienam kontroliuojamam parametrui): - 1 rūšies klaidos tikimybę (gerą pripažinti blogu); - 2 rūšies klaidos tikimybę (blogą pripažinti geru). 7.Nustatyti (arba susitarti su vartotoju) atrankinės kontrolės 1 ir 2 rūšies klaidų tikimybes ir . Žinant šiuos pradinius duomenis, jau galima pradėti proceso kokybės rodiklių analizę. Apskaičiavimus rekomenduotina pradėti nuo atskirų proceso etapų, o vėliau juos sujungti į visumą. 1.3. Ištisinės kontrolės etapo analizė Kiekvieną technologijos operaciją visada galima, traktuoti ir kaip kontrolinę, nes čia vyksta ne tik tam tikrų parametrų suderinimas (sureguliavimas), bet ir jų patikrinimas. Todėl visas technologijos proceso operacijas (išskyrus surinkimą) (2 pav.) iki atrankinės kontrolės traktuosime kaip ištisinę kontrolę ir žymėsime viena raide "K". šiose operacjose gali būti gaminys tikrinamas ir pagal vieną kriterijų (parametrą), ir pagal daugelį technologinėje dokumentacijoje numatytų kriterijų (parametrų). 1.3.1. Vienos pakopos ištisinė ( vienparametrinė ) kontrolė Kontrolės schema atrodo taip (3 pav.): 3. pav. Vienos pakopos ištisinės kontrolės schema 3. pav. parodyti pažymėjimai: , - patenkantis į kontrolinę operaciją gaminių defektingumo lygis; , - defektingumo lygis po kontrolinės operacijos; q – nepriimtinų gaminių dalis; 1. Gaminiq kontrolės patikimumas (1.4.1) 2. Normuota klaidos tikimybė (1.4.2) 3. Nepriimtinų gaminių dalis (1.4.3) 4. Praleistų į tolesnį etapą gaminių dalis (1.4.4) 5. Defektingumo lygis operacijos išėjime , (1.4.5) arba (1.4.6) 6. Defektingumo lygis operacijos įėjime (pagal išėjimo defektingumo lygio rezultatus) (1.4.7) 7. Kontrolės efektyvumas K apskaičiuojamas taip: (1.4.8) 1.3.2 Daugiapakopė ištisinė (vienparametrinė) kontrolė Kontrolės struktūrinė schema atrodo taip (4 pav.): 4. pav. Daugiapakopės ištisinės kontrolės schema Apskaičiavimo formulės, siūlomos tokios. 1. Kontrolės efektyvumas (1.4.9) Jeigu klaidos visuose etapuose vienodos (), tai: (1.4.10) 2. Defektingumo lygis po daugiapakopės kontrolės (1.4.11) 3. Perskaičiuotas defektingumo lygis (norint užtikrinti reikiamą ) (1.4.12) 4. Jeigu klaidos visuose laipsniuose vienodos, tai: (1.4.13) 1.3.3. Daugiaparametrinė ištisinė kontrolė Viena pakopa. Struktūrinę kontrolės schemą galima pavaizduoti taip (5. pav.): 5 pav. Daugiaparametrinės igtisinės kontrolės vienos pakopos ekvivalentinė schema 1.5. brėžinyje naudoti pažymėjimai: - klaidų tikimybės vienam parametrui tariama, kad jos yra lygios ir vienodos visiems parametrams; - parametrų skaičius; - defektingumo lygiai pagal vieną parametrą, P - gaminių dalis, patenkanti į tolesnį etapą; q - gaminių dalis, grąžinama atgal (nepriimama). 1. (1.4.14) 2. (1.4.15) 3. (1.4.16) 4. (1.4.17) 5. (1.4.18) 6. (1.4.19) 7. ; (1.4.20) Kartais parametrai gali būti skirstomi į tris grupes: labai svarbūs, svarbūs ir mažareikšmiai Skaičiavimas toks, kaip ir vieno laipsinio, kai r = 3, t.y. formulėse indeksas r keičiamas į 1. Daugiapakopė kontrolė. Apskaičiavimai analogiški vienparametrinės daugiapakopės kontrolės metodikai. 1.4. Atrankinės kontrolės etapo analizė Bendrosios prielaidos: 1) gaminių, sudarančių imties tūrį n, patikrinimas atliekamas su labai mažomis klaidomis. 2) Partijų klasifikavimas į geras ir blogas atliekamas su klaidomis. 3) Išbrokuotų partijų gaminių klasifikavimas atliekamas ištisinės kontrolės budu. 4) Atrankinė kontrolė atliekama tik pagal 1 grupės parametrus (labai svarbius, vartotojiškus). 1.4.1. Vienos pakopos atrankinė kontrolė Struktūrinė tokios atrankinės kontrolės schema parodyta 1.6. brėžinyje (pagal nepriimtų partijų perpatikrinimo tvarką). 6. pav. Vie nos pakopos atrankinė kontrolė 6. pav. parodyti pažymėjimai: AK - atrankinė kontrolė; K - ištisinė kontrolė; R - partijos tūris; P –partijospriėmimo tikimybė ; - partijos išbrokavimo tikimybė; - defektingumo lygis išbrokuotoje partijoje, ją perpatikrinus; - priimtinas defektingumo lygis; n, d - imties tūris ir priėmimo skaičius. Tariama, kad išbrokuotos partijos gaminiai tol pakartotinai siunčiami remontuoti i R, kol visi nepriimtos partijos gaiminiai pripažįstami kontrolėje K gerais ir partija perduodama i tolesnį etapą (remonto operacija atliekama su 2 rūšies klaidos tikimybe ). Patekusių į kitą etapą (po atrankinės kontrolės ir nepriimtos partijų remonto) partijų defektingumo lygis (1.5.1) kur Nagrinėsime atvejį, kai n1,33 - procesas labai stabilus; 2. Jeigu 1,0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!