Statistinių rodiklių analizė

Sąvoka statistika kildinama iš lotynų kalbos žodžių: “status” ─ padėtis, būklė, stovis, ir iš italų kalbos žodžio “stato” ─ valstybė.
Statistika ─ tai valstybės ribose esančių reiškinių padėtis, jų būklės atspindys. Šiuo metu statistika suprantama taip: tai mokslas, nagrinėjantis masinius socialinius ekonominius bei kitus reiškinius, kiekybiniu aspektu su jų kokybiniu turiniu vietos ir laiko sąlygomis.
Statistikos objektas ─ tai masinių socialinių ekonominių reiškinių kiekybinis aspektas su kokybiniu turiniu, kuris pavaizduojamas statistinių rodiklių pagalba. Tai gali būti gyventojai, gamyba, verslas, įvairūs kultūrinio ir politinio gyvenimo reiškiniai ir t.t.
Sąvoką “Statistika” pirmą kartą pavartojo vokiečių mokslininkas Achenvalis (1719 – 1773). Pirmą kartą jis pradėjo dėstyti naują discipliną 1746 m. Marburgo universitete, kurią pavadino “Statistika”. Nuo to laiko skaitmeninius duomenis apie visuomenės gyvenimo reiškinius ir pradėta vadinti statistika.
Lietuvoje pirmasis visuotinis gyventojų surašymas vyko 1528 m. (jam pradėta ruoštis 1507 m.). Programa buvo žymiai platesnė nei tuometinėje Anglijoje.
Statistika Lietuvoje buvo pradėta dėstyti XIX a. Vilniaus Universitete. Prieškarinio laikotarpio ryškiausias statistikas Albinas Rimka (1886 – 1944), žymesnieji jo veikalai yra “Socialinė statistika” (1993 m.), “Statistika” (1939 m.).
Statistikos metodas ─ tai būdų, priemonių visuma masinių dėsningumas tirti. Savo dalykai tyrinėti statistika parengia ir pritaiko įvairius metodus, kurių visuma sudaro statistinę metodologiją. Tai, koks metodas bus naudojamas statiniuose tyrimuose, lemia jų užduotys ir pradinės informacijos pobūdis.
Statistinio tyrimo tikslas – apibendrintų duomenų gavimas ir siekimas atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes ir konkrečiomis vietomis ir laiko sąlygomis.
Atliekant statistinius tyrimus tenka išskirti šiuos tyrimo etapus, kuriuose statistika naudoja savo specifinius metodus:
• Statistinis stebėjimas (faktų registravimo ir paskatravimo ir paskaatistinės medžiagos suvedimas, t.y. surinktų duomenų kontrolės, rūšiavimo, grupavimo metodai, apibendrinančių rodiklių apskaičiavimo, statistinių lentelių suvedimo bei grafikų vaizdavimo metodai;
• Statistinės medžiagos analizė, kuri gali būti lygių: gautų duomenų tikslumo vertinimas (parametrų įvertinimo, statistinių hipotezių patikrinimo metodai) ir dalykinė tiriamo objekto būklės analizė;
• Analizės rezultatų įvertinamas. Pateikiamos išvados apie tiriamo reiškinio objekto būklę (ekonominis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!