AB „Orlen Lietuva“ statistinių duomenų rinkimas, sisteminimas ir analizė

Įvadas Kartais susimąstome kiek kelio turi nueiti žmogus, kad taptų reikiamu žmogumi. Baigę studijas visi daugiau ar mažiau žinome, kur ieškoti informacijos apie laisvas darbo vietas, tačiau, norint įsidarbinti, to nepakanka. Reikia žinoti apie Jums rūpimos įmonės vykdomą veiklą, jos svarbumą Lietuvos ar pasaulio kontekste. Problema: pagrindinis žingsnis įsidarbinimo link, tai domėjimasis, informacijos rinkimas, analizavimas apie įmonę organizaciją, kurioje norima įsidarbinti. Kuo ir kodėl svarbi „ORLEN Lietuva“ mūsų bei kitoms šalims? Statistikos projektinio darbo objektas – skaitmeniniai duomenys. Projektinio darbo tikslas: pateikti išsamią informaciją, įgyti naujų teorinių bei praktinių žinių pristatant medžiagą apie įmonę. Projektinio darbo uždaviniai: pritaikyti teorines žinias rašant projektinį darbą, susisteminti, išanalizuoti surinktus duomenis, įsigilinti ir atsakyti problemoje keliamus klausimus, išsiaiškinti įmonės veiklos ypatumus. AB „ORLEN Lietuva” istorija, veikla, verslo filosofija Akcinę bendrovę „ORLEN Lietuva“ sudaro nuo 1980 m. dirbanti Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamykla, nuo 1999 m. pradėjęs veikti Būtingės terminalas bei nuo 1970 m. naftą ir jos produktus pumpuojantis Biržų naftotiekis. 2009 m rugsėjo 1 d. Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ tapo Akcine bendrove „ORLEN Lietuva“. Akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ - naftos perdirbimo įmonė, valdanti vienintelę Baltijos šalyse naftos produktų gamyklą, naftotiekių ir produktotiekio tinklą bei jūrinį naftos terminalą. Bendrovė per savo dukterinę įmonę AB „Ventus – Nafta“ taip pat valdo VENTUS ir ORLEN prekės ženklų degalinių tinklą. Pagrindinės bendrovės veiklos sritys: naftos produktų gamyba ir prekyba. Naftos perdirbimo produktų gamykloje per metus galima perdirbti apie 10 mln. tonų naftos. Bendrovė - svarbiausia benzino ir dyzelino tiekėja Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Savo produkciją bendrovė taip pat eksportuoja į Vakarų Europą, JAV, Ukrainą ir kt. šalis. Šiuo metu Bendrovė vykdo modernizavimo programą, kuria siekiama didinti veiklos efektyvumą, gerinti produktų kokybę, užtikrinti saugą darbe ir aplinkos išsaugojimą ateities kartoms. Vienintelis Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ akcininkas yra Rytų ir Centrinės Europos naftos perdirbimo sektoriaus lyderis - Lenkijos naftos koncernas „Polski Koncern Naftowy ORLEN S.A.“. Parama. Nuolatinio Bendrovės rūpesčio sulaukia ir daugelio darbuotojų gimtasis miestas - Mažeikiai. AB „ORLEN Lietuva“ remia savivaldybės renginius ir visuomenines organizacijas, ženkliai prisideda gerinant ugdymo sąlygas švietimo įstaigose. Parama taip pat teikiama Mažeikių, Palangos ir Biržų neįgaliųjų centrams, kultūros ir sporto renginiams, tikinčiųjų bendruomenėms. Bendrovės pastangomis užtikrinamas aktyvaus visuomeninio gyvenimo stabilumas ir tęstinumas. Vertybės SĄŽININGUMAS IR MORALINĖ ATSAKOMYBĖ Šių vertybių privalu laikytis be jokių išlygų. Tik sąžiningumu ir pasitikėjimu paremti santykiai užtikrins ilgalaikę verslo sėkmę. Tiek su verslo partneriais, tiek su bendradarbiais privalome elgtis teisingai. Vadovybė su darbuotojais elgsis teisingai ir bešališkai. Apgaulė, nesąžiningumas ir sąmoningi veiksmai, kenkiantys Bendrovei ir darbuotojams, nebus toleruojami. DARBUOTOJAI Žmonės – vertingiausias Bendrovės turtas. Darbuotojai siūlo daug naujovių, yra išradingi, turi daug įgūdžių ir nori atlikti iš tiesų naudingus darbus. Dirbdami kaip viena komanda galime panaudoti visas savo galimybes. KLIENTAI Klientai yra mūsų verslo pagrindas. Klientai yra visi asmenys, su kuriais Bendrovę sieja dalykiniai santykiai. Mes dirbame tam, kad numatytume klientų lūkesčius ir patenkintume jų poreikius. Siekdami sėkmės turime bendradarbiauti su savo klientais bei padėti ir jiems to siekti. Visų darbuotojų pareiga – patenkinti klientų poreikius. ATSAKOMYBĖ VISUOMENEI Bendrovė pripažįsta, kad ji atsakinga visuomenei, kurioje plėtoja savo verslą, ir įsipareigoja saugoti žmones, aplinką ir gamtos išteklius, pasirinkdama saugų ir patikimą gamybos režimą. DARBO EFEKTYVUMAS Darbo efektyvumas – tai skirtumas tarp sėkmės ir nesėkmės. Turime nuolat ieškoti būdų, kaip padidinti efektyvumą visose mūsų darbo srityse. Būtina nustatyti ir sumažinti bet kokį švaistymą, nuostolius ir nereikalingą išlaidavimą. SAUGA DARBE Sauga darbe, įskaitant visų darbuotojų, klientų, lankytojų sveikatą ir gerovę, turi rūpintis visi Bendrovės darbuotojai. Priimant spendimus kiekvieną kartą prioritetu bus saugos darbe užtikrinimas. NAUJOVĖS IR POKYČIAI Be pokyčių nėra pažangos. Būtina siekti pažangos ir naujovių visuose mūsų Bendrovės lygmenyse, nes tai atveria naujas galimybes ir teikia naudą Bendrovei, jos darbuotojams ir visiems Lietuvos žmonėms. Įmonės statistiniai duomenys Bendrovės investicijos į aplinkos apsaugos priemones 1 lentelė Metai 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Investicijos tūkst. Lt 745 417 1947 12156 47516 4329 4609 14976 7457 1 pav. Bendrovės investicijos į aplinkos apsaugos priemones Bendrovės naftos produktų eksportas 2 lentelė Metai 2005 2006 2007 2008 2009 Eksportavimas mln. tonų 6,7 6,2 3,9 7,1 6,7 2 pav. Bendrovės naftos produktų eksportas Benrovės naftos perdirbimo kiekiai 3 lentelė Metai 2006 2007 2008 2009 2010 Perdirb. kiekiai (mln. tonų) 8,3 5,8 9,6 8,7 9,3 3 pav. Benrovės naftos perdirbimo kiekiai Bendrovės pardavimai 2010 metais pagal šalis 4 lentelė Šalis Lietuva Latvija Estija Lenkija Ukraina Pardavimai jūros keliu Kitos Pardavimai mln. tonų 1,4 0,5 0,3 0,8 0,6 4,8 0,03095 4 pav. Bendrovės pardavimai 2010 metais pagal šalis Lietuvos statistikos departamento statistiniai duomenys, susiję su AB „ORLEN Lietuva“ veikla Energetinė priklausomybė nuo importo 2000 - 2010 metais, procentais 5 pav. Energetinė priklausomybė nuo importo Galutinis energijos suvartojimas pagal ūkio sektorius ir kuro rūšis 6 pav. Galutinis energijos suvartojimas SD statistinių duomenų išvados Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos energetinė priklausomybė nuo importo, palyginti su ES vidurkiu, svyravo, nežymiai jį viršydama arba mažėdama. Tačiau 2010 m. Lietuvos priklausomybė nuo importuojamo organinio kuro žymiai išaugo, t. y. padidėjo nuo 48,8 procento 2009 m. iki 79,4 procento 2010 m. ir gerokai viršijo ES vidurkį. 2010 m., palyginti su 2009 m., kuro ir energijos buvo importuota 15,3 procento daugiau, iš jų gamtinių dujų – 13,5, akmens anglių – net 48,8 procento daugiau nei 2009 m. Transporto sektoriuje daugiausia suvartota naftos produktų, o namų ūkių sektoriuje – atsinaujinančių energijos išteklių bei centralizuotai gautos šiluminės energijos. Visų rūšių kelių transporte 2010 m. suvartota 2,6 procento daugiau kuro (degalų) nei 2009 m, tačiau didėjo tik dyzelino suvartojimas (13,7 proc.), o benzino ir suskystintų dujų – mažėjo (atitinkamai 19,5 ir 1,6 proc.).   Eurostato duomenys, susiję su AB „ORLEN Lietuva“ veikla Europos Sąjungos prekyba, importas ir eksportas Šaltinis: Eurostatas 7 pav. Tarptautinė prekyba, importas, eksportas Pateiktoje lentelėje matyti kokia svarbi yra Lietuva Europos kontekste. Lietuva kaip naftą, naftos gaminius eksportuotoja yra viena svarbiausių Europoje. Nafta bei jos produktai yra neatsiejami nuo šiandieninio gyvenimo. Eurostato duomenų išvados Pagal Eurostato duomenis galime matyti, kad 2009 - 2010 metais eksportas išsaugo 33,2%, o tais pačiais metais importas išaugo 34,5%. Taigi, matome, kad importas viršija eksportą. Statistinis stebėjimas (tyrimas) Rasti gerų darbuotojų, kurie dirbtų už minimalų darbo užmokestį šiuo metu nėra lengva. Todėl įmonės vadovybė turi ieškoti būdų kaip išspręsti šią problemą, kad atsirastų daugiau gerai darbą atliekančių darbuotojų. Norint tai padaryti, reikia įvertinti kiekvieno darbuotojo bei įmonės galimybes mokėti didesnį darbo užmokestį. Šiuo ateju geras pagalbininkas įmonės vadovams pritraukti daugiau dirbančių darbuotojų – minimalaus darbo užmokesčio (MDU) kėlimas. Minimalaus darbo užmokesčio (MDU) kėlimas įmonei gali sukelti daug rūpesčių, tačiau yra įmonių, kurioms tai neigiamų pasekmių neatneštų. Padidinus minimalų darbo užmokestį darbuotojas yra labiau motyvuotas darbui, jis geriau atlieka jam paskirtą darbą, džiaugiasi savo darbu, neturi neigiamo požiūrio į įmonę. Planuojamas atlikti statistinis stebėjimas savaveiksmis. Tyrimo imtis dalinė, bus apskaitoma tik dalis tiriamos visumos. Tyrimas atliekamas apklausos būdu. Registravimo momentas einamasis (atliekamas nuolat arba atsiradus tiriamam faktui). Duomenų gavimo būdas – betarpiškas stebėjimas. Esama padėtis fiksuojama šiais pagrindiniais klausimais: kaip pasikeistų įmonės padėtis padidinus minimalų darbo užmokestį? Ar MDU kėlimas yra reikalingas? Šie klausimai bus išplėtojami anketose. Tyrimo laikas ir vieta: parengta anketa bus pateikta įmonės vadovams kiekvieną kartą atsiradus tiriamam faktui, bus nustatytas konkretus laikas tyrimo atlikimui. Tyrimo duomenų tikslumo užtikrinimas: anketa išsami, su paaiškinimais. Gautus rezultatus reikėtų pranešti darbuotojams, nes jie turi žinoti kokia yra įmonės padėtis ar jie gaus daugiau (didesnį MDU) iš įmonės. Tuomet darbuotojai patys lengviau vertins savo įdėtas pastangas į darbą ir mokamą jiems atlyginimą, kuris dažniausiai lyginamas su panašų arba tokį patį darbą dirbančių asmenų pastangomis ir gaunamu darbo užmokesčiu. Galimi imties sudarymo būdai. Šiuo atveju vienas iš tinkamiausių imties sudarymo būdų – netikimybinė kvotinė imtis. Apklausime įmonės (tiek mažiau ar daugiau žinomas) vadovus, nes mums reikalingas bendras įmonių padėties vaizdas. Pateikiu vieną iš galimų apklausos anketų pavyzdžių. Anketa „Minimalaus darbo užmokesčio (MDU) kėlimas“ Apklausa atliekama siekiant įvertinti minimalaus darbo užmokesčio (MDU) poveikį smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. Statistinių duomenų apie AB „ORLEN Lietuva“ analizė Dinamikos eilutės rodiklių skaičiavimas Naudojamės statistikos departamento duomenimis (žr. 1 lentelę 7 psl. „Bendrovės investicijos į aplinkos apsaugos priemones”). Sudarome dinamikos eilutę: Metai 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Investicijos tūkst. Lt 745 417 1947 12156 47516 4329 4609 14976 7457 Dinamikos eilutės rodiklius apskaičiuosime pasinaudodami MS‘Excel 2003 programa: laiko reikšmės ti ir požymio reikšmės yi suvedame i paruoštą lentelę (žr. J.Jakubausko „Statistikos mokomojo dalyko projektinio darbo atlikimo metodiniai nurodymai“ 2 priedas) ir gauname dinamikos eilutės rodiklių reikšmes. AB „ORLEN Lietuva“ investicijos į aplinkos apsaugos priemones Analitiniai dinamikos rodikliai Laikas, ti 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Vidutiniai dinamikos rodikliai Reikšmė Formulė Pavadinimas Duomenys, yi 745 417 1947 12156 47516 4329 4609 14976 7457 10461,33 Absoliutaus lygio padidėjimas - -328,00 1530,00 10209,00 35360,00 -43187,00 280,00 10367,00 -7519,00 839,00 - -328,00 1202,00 11411,00 46771,00 3584,00 3864,00 14231,00 6712,00 Didėjimo tempas, procentais - 55,97 466,91 624,35 390,89 9,11 106,47 324,93 49,79 133,37 - 55,97 261,34 1631,68 6377,99 581,07 618,66 2010,20 1000,94 Padidėjimo tempas, procentais - -44,03 366,91 524,35 290,89 -90,89 6,47 224,93 -50,21 33,37 - -44,03 161,34 1531,68 6277,99 481,07 518,66 1910,20 900,94 Pagreičio koeficientas - - 8,34 1,34 0,63 0,02 11,69 3,05 0,15 - - Dinamikos eilutės rodiklių skaičiavimo išvados 2006 metus lyginant su 2005 metais matome, kad padidėjo investicijos į aplinkos apsaugos priemones 10209,00 tūkst. Lt. 2008 metus lyginant su 2007 metais investicijos į aplinkos apsaugos priemones sumažėjo 43187,00 tūkst. Lt. 2004 metus lyginant su 2003 metais investicijos į aplinkos apsaugos priemones sudarė 55,97%. 2007 metus lyginant 2006 metais investicijos į aplinkos apsaugos priemones sudarė beveik dvigubai mažiau, t.y. 390,89%, negu 2006 metais (624,35%). Vidutinės investicijos į aplinkos apsaugos priemones per 9 metus yra 10461,33 tūkst. Lt. Kiekvienais metais investicijos į aplinkos apsaugos priemones didėja po 839,00 tūkst. Lt. Matome, kad 133,37% sudaro vidutiniškai vienerių metų investicijų į aplinkos apsaugos priemones pokytį lyginant su kitais metais. Matome, kad kiekvienais metais vidutiniškai investicijos į aplinkos apsaugos priemones padidėja po 33,37%. Pasiskirstymo eilutės rodiklių skaičiavimas Pasirenkame Eurostato duomenis (žr. 14 psl.). Europos šalių (27) eksportas 2009 – 2010 metais procentais. Naudodamiesi programos MS‘Excel‘2003 statistinėmis funkcijomis, apskaičiuojame pateiktos pasiskirstymo eilutės rodiklius. LU -2 1 Aritmetinis vidurkis 19,33 IE 6 1 Moda 17 DK 9 1 Mediana 18 GR 10 1 Kvartiliai (pirmas) 16 FR 13 1 Kvartiliai (antras) 18 ES 14 1 Kvartiliai (trečias) 23,5 IT 16 2 Dispersija 87,79 PT 16 Vidutinis kvadratinis (standartinis) nuokrypis 9,37 BE 17 3 Visumos apimtis 27 AU 17 Didžiausias narys 35 FI 17 Mažiausias narys -2 CY 18 3 Sklaidos koeficientas 52,05% MT 18 SI 18 DE 19 PL 20 HU 21 3 NL 21 UK 21 SK 23 1 CZ 24 1 SE 27 1 RO 28 1 LV 30 1 LT 33 2 BG 33 EE 35 1 Pasiskirstymo eilutės rodiklių skaičiavimo išvados Eurostato duomenimis vidutiniškai 2009 – 2010 metais Europos Sąjungoje eksportuojama 19,33%. Dažniausiai eksportą sudaro 17%. Pusė Europos Sąjungos šalių eksportuoja mažiau nei 18%, kita pusė daugiau nei 18%. Matome, kad daugiausiai eksportuoja Estija, t.y. 35%. Taip pat matome, kad mažiausiai eksportuoja Liuksemburgas, t.y. -2%. Bendros išvados apie nagrinėjamos įmonės veiklą AB „ORLEN Lietuva“ yra viena sėkmingiausiai ir efektyviausiai dirbančių naftos perdirbimo bendrovių Centrinėje ir Rytų Europoje. Bendrovė siekia tapti viena moderniausių naftos perdirbimo įmonių. Bendrovė savo gaminius eksportuoja ne tik į Europos šalis, bet taip pat į JAV (7%). Daugiausiai bendrovė eksportavo 2008 metais, t.y. 7,1 mln. tonų, tai dvigubai daugiau nei 2007 metais (3,9 mln. tonų). Tais pačiais metais perdirbo daugiausiai naftos, perdirbimo kiekis sudarė 9,6 mln. tonų. 2010 metais bendrovė daugiausiai pardavimų vykdė jūros keliu ir tai sudarė 55,4%, t.y. 4,8 mln. tonų. Tais pačiais metais Lietuvoje pardavė 17,2%, t.y. 1,4 mln. tonų. Pagal Eurostato duomenis, 2009 – 2010 metais tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva pagal eksportuojamos gamybos pardavimus yra antroje vietoje. Lietuvos eksportas tais metais sudarė 33,2%. Pagal importą Lietuva yra pirmoje vietoje, importą sudarė 34,5%. Remiantis dinamikos eilutės rodiklių skaičiavimo išvadomis nustatyta, jog vidutiniškai per 2003 – 2011 metus investuojama į apsaugos priemones 10461,33 tūkst. Lt. Galima teigti, kad kiekvienais metais investicijos didėjo. Remiantis pasiskirstymo eilutės rodiklių skaičiavimo išvadomis nustatyta, kad vidutiniškai Europos Sąjungoje eksportuojama Nagrinėjama įmonė yra paklausi tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir už jos ribų. Džiugu, kad „ORLEN Lietuva“ yra gerai žinoma bendrovė ir puikiai atlieka savo veiklą, tikriausiai be naftos produktų būtų neįmanoma įsivaizduoti šiandieninio gyvenimo. Literatūra JAKUBAUSKAS, Jonas. Statistikos pagrindai. Vilnius, 2003. JAKUBAUSKAS, Jonas; LUKOČIENĖ, Vanda. Statistikos pagrindai. Pratybų, savarankiško ir projektinio darbų užduotys studentams. Vilnius, 2011. JAKUBAUSKAS, J. Statistikos mokomojo dalyko projektinio darbo atlikimo metodiniai nurodymai. Vilnius, 2009, 3 p. ORLEN Lietuva. Įmonės veikla, [žiūrėta 2012 m. gegužės 4 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!