Technologija ir žmogus

Darbo aplinkos reikšmė. Žmogui darbo aplinka turi didelę reikšmę. Dirbančio žmogaus organizmas reaguoja į daugelį įvairių dirgiklių: darbo operacijų trukmę, jų sunkumą, daiktų pažinimo ir jų atskyrimo sąlygas, klausos, uoslės, regėjimo ir lytėjimo organų poveikį. Darbinę veiklą centrinė nervų sistema koordinuoja sudėtingais neurohumoraliniais ryšiais. Dirbant dažniausiai vyksta tik funkciniai organų veiklos pakitimai, kurie vėliau, didėjant profesiniam stažui, gali virsti nuolatiniais morfologiniais pakitimais. Funkciniai pakitimai priklauso nuo darbo sunkumo, intensyvumo, darbo įgūdžių. Žmogus greitai pavargsta, jeigu netinkamai organizuotas darbas, jei dėl monotonijos sutrinka darbo ritmas, neracionaliai kaitaliojami judesiai, sunkus darbas arba per daug apkrauti kai kurie organai. Atliekant darbą, dirba ne tik raumenys, bet visos organizmo sistemos ir, svarbiausia, centrinė nervų sistema. Nervų sistemos nuovargis sukelia bendrus organizmo negalavimus, psichinę depresiją, sumažina darbingumą, susilpnina dėmesį ir organizmo atsparumą aplinkos poveikiams. Todėl darbo aplinkoje turi būti saugu, patogu, jauku. Taip siekiama išsaugoti darbuotojų darbingumą, darbo našumą ir kokybę; apsaugoti darbuotojus nuo nuovargio ir pervargimo; sutrumpinti darbuotojų sveikatai kenksmingų veiksnią poveikio trukmę; sudaryti prielaidas, kad būtų išvengta susirgimų, profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų.
tikroms atsitiktinėms aplinkybėms, darbuotojas gali būti traumuotas, žūti arba gali ūmai
pablogėti jo sveikata.
Vadybos mokslo teoretikai, praktikai įvairiai skirsto darbo, jo darbo vietos aplinką. Suomių vadybos specialistai Jouko H. Nissinen, Eero Voutilainen, tyrinėdami darbo patalpų planavimo, įrangos, darbo vietų organizavimo tobulinimo problemas, nusprendė, kad aplinka susideda iš artimiausios, socialinės darbo aplinkos bei išorinės aplinkos. Artimiausiai darbo aplinkai priskiriama būtinos darbo priemonės konkrečioms funkcijoms, užduotims vykdyti; socialinei darbo
aplinkai - požiūris į darbo draugus, darbą, vadovą ar viršininkus; išorinė aplinka - tai skyrių ar
padalinių suplanuotos, suprojektuotos darbo patalpos, pagalbinės buitinės ar poilsiui, darbuotojų
maitinimui skirtos patalpos. Visa tai ir sudaro kompleksinę darbo vietos aplinką. (Žr.l .1 paveikslą.)
Nuo kompleksinės darbo vietos aplinkos sukūrimo lygio, psichologinio darnumo tiesiogiai
priklauso darbuotojo psichoemocinė būsena, darbo našumas, darbo rezultatų kokybę.
Kaip matome iš 1.1 paveikslo, kompleksinę darbo vietos aplinką sudaro darbo vietos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!