Teatro istorija

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį teatras apibrėžia: 1. vaidybos menas: Dramos, operos, muzikos t. ~o studija, dailė. ~o gyvenimas.
2. vaidybos meno įstaiga; jos pastatas: Einame šiandien į ~ą. Kino t.
3. prk. vieta, kur vyksta svarbūs įvykiai: Karo veiksmų t.
Teatras - (iš pr. théâtre; lot. theatrum; gr. théatron vieta, skirta parodymui; v. theasthai pasižiūrėti) meninės išraiškos priemonė, išorinio ir vidinio pasaulio įvykių atvaizdavimas scenoje, dalyvaujant artistams (aktoriams) bei publikai.
Šio darbo tiklsas trumpai išsiaiškinti teatro istorija, kaip žmogui teikiam pramoga.
• Išsiaiškinti Elžbietos laikų teatrą
• Išsiaiškinti Ispanijos ir Prancūzijos aukso amžių
• Išsiaiškinti teatrą XVII a. Vokietijoje
• Išsiaiškinti šiuolaikinį teatrą
• Išsiaiškinti Lietuvos teatro istorija
• Išsiaiškinti Klaipėdos miesto teatro istorija
SENOVĖS GRAIKŲ TEATRAS
Teatras suvokiamas kaip tam tikras pastatas. Teatro statinys būdavo be stogo. Senąjį teatrą sudarė 3 dalys:
• Apvali aikštelė – orchestra, ten dainuodavo choras, tai buvo būtina dramos dalis;
• Scena – ji buvo už orchestros;
• Kalvos šlaitas, ten buvo sustatyti suolai.
Vaidinimus organizavo valstybė, kuri ruošdavo dramų rašymų konkursus. Šventės metu rungdavosi 3 kūrėjai. Kiekvienas iš jų turėjo sukurti po 3 tragedijas ir vieną linksmą pjesę. Vyrai, užsidėję kaukes, vaidindavo moteris, kadangi moterims būdavo draudžiama. Kiekvieno dramaturgo kūrybai buvo skiriama po vieną dieną.
Iš pradžių teatrai buvo tik choriniai. Teatras buvo ne pramoga, o šventas reikalas. Šitaip atėniečiai pagerbdavo Dionisą. Giedant buvo prašoma dievų malonės. Vėliau šalia choro atsirado ir aktorių teatrai.
Teatrai, vaidinimai vyko du kartus per metus, pas Derlingumo ir vyno dievo Dioniso šventes, pietiniame Akropolio šlaite. Teatras talpino 15 000 žiūrovų.
Senovės Graikija sukaupė milžiniškus kultūros turtus, VllI a. Pr. M. e., Graikijoje pasirodo Homeras, kiti kūrėjai, suklesti teatras, architektūra, keramika. Graikų drama atsirado VI a. pr.m.e. iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Jų choro dalyviai giedodavo giesmes apsirengę ožių kailiais.
Lš to kilo tragedijos pavadinimas (tragedija – ožių daina). Lš Dioniso švenčių kllo ir komedija. Dramos buvo vaidinamos tik per šventes. Vaidindavo po atviru dangumi, orchestrofe (kalno...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!