Tautų pavasaris Europoje XIXa.

Tiriamasis darbas

Tautų pavasaris Europoje XIXa.

Sąvokos:

Didžioji Vokietija – Vokietija, kurios sudėtyje yra visos vokiškai kalbančios žemės, tame tarpe ir Austrija.

Industrializacija – procesas, kurio metu į gamybą diegiamos stambiosios mašinos.

Mažoji Vokietija – Vokietija, kurios teritorijoje yra vokiškai kalbančios žemės,, bet

Nacionalizmas – pažiūros, teigiančios, kad didžiausia vertybė yra tautos interesai, o geriausias būdas tautinėms vertybėms apsaugoti – tautinės valstybės sukūrimas.

Romantizmas – meno, mąstymo srovė XIX a. pr., propagavusi asmens, tautos laisvės, dvasingumą, nuoširdumą, aukštinusi praeities didybę, heroizmą.

Šovinizmas – pažiūros, perdėtai aukštinančios savo tautą žeminant kitas tautas.

Tautų pavasaris – procesas; laikotarpis, kurio metu plito nacionalizmas, mesianizmas, kūrėsi tautinės valstybės, formavosi tautinė savimonė.

Tautų pavasaris:

Tautų pavasariu vadinamos 1848–1849 nacionalinių judėjimų gimimas XIX amžiuje

Revoliucijos iš esmės buvo buržuazinės ir demokratinio bei liberalaus pobūdžio. Jų tikslas buvo pašalinti senąsias monarchines valdymo struktūras ir sukurti nepriklausomas tautines valstybes. Tautų pavasaris prasidėjo 1848 m. sausio mėn. sukilimu Sicilijoje, bet didesnę įtaką visai Europai turėjo Prancūzijos 1848 m. vasario mėn. revoliucija. Revoliucinių judėjimų banga apėmė daugiau negu 50 šalių, tačiau suderintų revoliucionierių koordinacinių veiksmų ar bendradarbiavimo nebuvo. Vieni pagrindinių vykstančių judėjimų veiksnių buvo nepasitenkinimas politinėmis vadovybėmis, reikalavimai suteikti teisę visuomenei aktyviau dalyvauti vyriausybėse ir demokratiniame valdyme, spaudos laisvės siekis, darbininkų klasės reikalavimai, nacionalistinių sąjūdžių pakilimas.

Revoliucijos buvo žymios Prancūzijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Austrijos imperijoje, Vokiečių konfederacijos valstybėse, kurios XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje sudarė Vokietijos imperiją.

Ištakos:

Revoliucijas Europos valstybėse sąlygojo įvairios priežastys. Pirmojoje XIX amžiaus pusėje Europos geopolitikoje įvyko daugybė pokyčių. Tiek liberalūs reformatoriai, tiek radikalūs politikai pertvarkė nacionalines vyriausybes. Atsiradę technologijų pokyčiai sukėlė permainas darbininkų klasės gyvenime. Pramonės perversmas nuskurdino darbininkus ir valstiečius. Kai kurie istorikai kaip vieną priežasčių, išskiria 1846 m. nuostolingą derlių, kas sukėlė valstiečių ir dirbančių neturtingų miestiečių badą.

Populiarioji spauda sužadino politinį visuomenės sąmoningumą ir ėmė atsirasti naujos vertybės bei srovės, tokios kaip populiarusis liberalizmas, nacionalizmas ir socializmas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!