Tautinis ir kultūrinis „Metų“ kontekstas

Kristijonas Donelaitis – Švietimo epochos atstovas Lietuvoje, grožinės literatūros pradininkas bei tarptautinio pripažinimo sulaukusios poemos „Metai“ autorius, kurio dėka mažos ir paniekintos tautos vardas buvo pirmą kartą pripažintas reikšmingu žmonijai. Poema žinoma ne tik dėl savo unikalaus gamtos ir žmogaus cikliškumo, bet ir dėl reikšmingo to meto Mažojoje Lietuvoje tautinio ir kultūrinio konteksto.
XVIII amžiaus pradžioje Mažąją Lietuvą nusiaubusio maro ištuštėjusiuose kaimuose greta lietuvių apsigyveno svetimšaliai. Bendravimas su jais neišvengiamai ardė tradicinį uždarą lietuvių gyvenimo būdą, tapo dar vienu tautinės asimiliacijos pavojumi. Kitataučių žvilgsnis į lietuvius nuolatos jaučiamas poemoje. Jis prisimenamas pamokslaujant, pavyzdžiui, kai Pričkus bara apsileidusį būrą: „ Juk tu jau savo namais, kasmet šūdinėdams, sau ir mums, lietuvninkams, padarei daug gėdos.“ Taip pat XVIII amžiaus pradžia siejama su svetimšalių – prancūzų, vokiečių, šveicarų atsikėlimu į Mažąją Lietuvą bei germanizacija, prasidėjusia XIII amžiuje. Buvo sistemingai kalbama apie vokiečių mokslo, meno, valstybinės santvarkos pranašumus, skiepijamas didžiavimasis vokiečių kultūra. „Metuose“ apgailestaujama, kad lietuviai pamiršta savo papročius, mėgdžioja kitataučius, o šie dar ir šaiposi iš lietuvių. Pastebėkime, kad palankus požiūris į svetimšalius išreiškiamas trimis aspektais : svetimi žmonės kalba lietuviškai, valgo lietuviškus valgius ir rengiasi kaip lietuviai: „Žinot juk visi, kaip kožnas Lietuvą giria, ir kaip daug svetimų žmonių, kad mus pamatytų, iš visų kampų šio svieto jau susibėgo. Ne tikt vokiečiai visoki mus pažiūrėti, bet ir prancūzai mus mylėt susirinko, taip kad net lietuviškai kalbėdami valgo ir jau rūbais mūs, kaip mes, vilkėti pagavo, tikt marginių dar nešioti nedrįsta.“ Taigi diskusijoje apie žmonių elgesį Selmas atitrūksta nuo lietuviškų reikalų ir iškelia visuotinės dorovės principus: „Taigi pameskim jau tokį netikusį būdą, o viernai visur ir viežlybai pasielkim, taip jau ir svetimi mus būrai girt nesigėdės.“ Kai Selmas pasako, kad lietuvninkams ypač netinka nepadoriai elgtis, jis nekalba apie kokį nors lietuvių išskirtinumą, bet apie vienintelį būdą išlikti kitų gerbiamiems – tik doru gyvenimu galima...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!