Tautinės muzikinės kultūros gimimas

PROFESIONALIOSIOS MUZIKOS RAIDA LIETUVOJE.
Tai buvo pats sunkiausias laikotarpis Lietuvos istorijoje, nes buvo suvaržytos lietuvių tautinės teisės: po 1831 sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, o po 1863 sukilimo uždrausta lietuviška spauda (1864-1904). Lietuviai negalėjo lietuviškai nei skaityti, nei rašyti, nei mokyti lietuviškose mokyklose savo vaikų; buvo uždrausta steigtis pilietiniams chorams, lietuviškai giedoti bažnyčiose. Tačiau pasirodė žmonių, kurie puoselėjo lietuvišką kultūrą. Tai mokytojai, kunigai, gydytojai.
A.Vienažindys kūrė eilėraščius, artimus liaudies dainoms.
Vienas žymiausių tautinės dvasios žadintojų – J.Basanavičius. 1883m. jis Mažojoje Lietuvoje išleido laikraštį „Aušra“, kuris buvo slapta gabenamas per sieną ir platinamas Lietuvoje. „Aušroje“ J.Basanavičius spausdino lietuvių liaudies melodijas, straipsnius. Vėliau jo pasekėju tapo V.Kudirka.
Vincas Kudirka (1858-1899) - vienas žymiausių nacionalinio išsivadavimo judėjimo dalyvių, jo ideologas ir vadovas, talentingas XIX a. antrosios pusės rašytojas ir kultūros veikėjas, gydytojas, publicistas, „Varpo” kūrėjas ir leidėjas, kritikas, vertėjas, Lietuvos himno autorius. Kaip teigia literatūros istorikai, V. Kudirka buvo plačios erudicijos, tauraus būdo, puikaus estetinio skonio ir grakščių manierų žmogus. Daug rašė kovingų publicistinių kūrinių, nukreiptų prieš carizmo savivaliavimą Lietuvoje. Žymiausi grožinės kūrybos darbai - keturios satyros: „Cenzūros klausimas”, „Lietuvos tilto atminimai”, „Vilkai”, „Viršininkai”.
• Jis vienas iš pirmųjų rinko liaudies dainas ir išleido pirmuosius harmonizuotų dainų rinkinius „Kanklės“(1895 – I d., 1898 - II d.). Pats griežė smuiku, violončele, citra, rašė muziką šokiams, harmonizavo liaudies dainas.
• V.Kudirka buvo vienas pirmųjų lietuvių kompozitorių, kūrusių instrumentinės muzikos kūrinius, daugiausiai fortepijonui – polkas, valsus, mazurkas. Šios pjesės buvo labai nesudėtingos, parašytos saloniniu stiliumi, tačiau jose buvo panaudojamos ir liaudies dainų melodijos.
• 1898m. jis pradėjo leisti laikraštį „Varpas“, kuriame spausdino straipsnius, savo paties harmonizuotas liaudies dainas.
• Rugsėjo 15 d. šeštajame „Varpo“ numeryje su savo komponuotomis gaidomis V. Kudirka išspausdino „Tautišką giesmę“, kuri 1919 metais tapo Lietuvos valstybės himnu. Pastarasis kūrinys carizmo laikais lydėjo kone kiekvieną lietuvių susirinkimą, koncertą, būdavo spraudžiama net į dramos pastatymus.

VYDŪNAS ( Vilhelmas Storosta ) 1868 III 22...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!