Tarpukario miestai ir miesteliai

• 1915–1918 m.
• Vokiečių okupacija Lietuvos miestams ir miesteliams atnešė daug negandų. Miestų gyventojams buvo atimtos elementarios pilietinės teisės, jie negalėjo rengti viešų susirinkimų, privalėjo nuolankiai elgtis su vokiečių kareiviais.
• Miestiečių visuomeninė veikla buvo apmirusi, kultūrinės draugijos ir organizacijos neturėjo sąlygų gyvuoti. Miestuose buvo leista veikti tik įmonėms, tenkinusioms karinius poreikius, smulkios įmonėlės negalėjo išsilaikyti dėl didelių mokesčių. Prekyba vos gyvavo – nustačius turguje žemas kainas, valstiečiai nebeatveždavo prekių, klestėjo spekuliacija. Vokiečių kariuomenė nusiaubė miestus, prasidėjo plėšikavimai, kilo gaisrai.
• Po Pirmojo pasaulinio karo susikūrus Lietuvos Respublikai, miestai ir miesteliai įgijo teritorinę savivaldą ir skirtingą statusą: jie skirstyti į miestus apskrities teisėmis (jei gyventojų per 10 000) ir miestus valsčiaus teisėmis (jei gyventojų daugiau nei 3000).
• Mažieji miesteliai savivaldos neturėjo.
• Nuo 1932 m. miestai suskirstyti į pirmaeilius (Alytus, Biržai, Kaunas, Kėdainiai, Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai, Telšiai, Vilkaviškis, Ukmergė) ir antraeilius ( Jonava, Jurbarkas, Kalvarija, Kybartai, Kretinga, Mažeikiai, Naumiestis, Prienai, Plungė, Radviliškis, Raseiniai, Rokiškis, Šakiai, Šeduva, Utena, Tauragė, Virbalis, Zarasai, Žagarė).
Miestiečių taryba
• Miestiečiai visuotiniuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą rinkdavo miesto tarybą, kuri iš savo tarpo išsirinkdavo vykdomąją valdžią – miesto valdybą. Valdyba samdydavo savivaldybės darbuotojus. Valdybos pirmininkas vadintas burmistru.
• Nuo 1932 m. miestų valdybos neberinktos, visas vykdomosios valdžios funkcijas perėmė burmistras. Miesto taryba – atstovaujamoji valdžia, spręsdavo svarbiausius miesto ūkio klausimus. Pagal gyventojų skaičių buvo renkamos 9–36 narių miesto tarybos (nuo 1931 m. Kauno, kaip sostinės, miesto tarybai Vyriausybė dar skirdavo 12 nerinktų atstovų).
• 1923 m. Lietuvos miestuose gyveno 464 000 žmonių, t. y. 17,7 % gyventojų. Miestų savivaldybės 1924 m. sudarė Lietuvos miestų sąjungą (ji vėliau įsijungė į Tarptautinę miestų sąjungą), taip pat dalyvavo Pabaltijo miestų sąjungos veikloje.
Savivalda tarpukariu (1919-1945m)
Vietos savivaldos ištakos
• Yra žinoma, kad savivaldybės Lietuvoje kūrėsi 1918 - 1919 metais. Tačiau jų atsiradimo šaknys glūdi kur kas giliau.
• Priešistorė siekia XIII a., kai pagal vokiečių miestų pavyzdį, remiantis Magdeburgo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!