Neformalusis švietimas tarpukario Lietuvoje: Draugijos ir organizacijos

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvoje visuomeninis gyvenimas vyko gana dinamiškai. Atsiradus naujai demokratinei valstybei be abejonės dinamika pradeda apimti visas gyvenimo sritis. Siekiama kuo didesnės pažangos ir savitumo ekonomikoje, politikoje, švietime ir kitose srityse, kurios daro įtaką žmogaus būčiai. Nemažas dėmesys nukreiptas į Lietuvos ateitį – jaunimą, todėl suskubta siekti pažangos švietimo srityje. Siekta ne tik ugdyti šviesią Lietuvos ateitį, bet ir norėta nuslopinti rusiškąją įtaką, kurti Lietuviškas mokyklas, naujinti mokyklų programas, leisti naujus lietuviškus vadovėlius. Carui pavaldūs okupantai paliko Lietuvos kraštą ganėtinai skurdų, todėl norint kurti naują valstybę, siekiant visuomeninės gerovės, būtinai reikėjo kelti visuomenės išsilavinimo lygį.
Pirmojoje Lietuvos Respublikoje vyko palyginti intensyvus kultūrinis gyvenimas, kurį sąlygojo iš vienos pusės pakankamai susiformavusi inteligentija, jau pirmaisiais valstybės tapsmo metais aktyviai įsijungusi ne tik kultūrinį bet ir į politinį valstybės atkuriamąjį darbą. Politikų intelektualų, tokių kaip Jonas Basanavičius, Vladas Putvinskis, Mykolas Romeris, Antanas Smetona, Vydūnas, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Petras Mašiotas, Jonas Šliūpas, Stasys Šalkauskis ir daugelis kitų veikla humanizavo politiką, o šių asmenybių visuomeninė įtaka skatino jauną ir neturtingą valstybę nepamiršti savo priedermių kultūrai ir švietimui. Todėl jau pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo aktyviai steigiamos mokyklos, kultūros ir meno įstaigos, įsteigta Valstybės Archeologijos komisija, muzikos mokykla, teatras, opera, Vaidybos studija (1924), baletas (1925), Klaipėdos konservatorija (1923), Kauno konservatorija (1920), Valstybinis muziejus (1919), M.K. Čiurlionio vardo galerija (1921) ir kt. kultūros įstaigos. Suformuotas pradžios mokyklų ir gimnazijų tinklas.
Šalia švietimo raidos, pirmojoje Lietuvos respublikoje prasidėjo ir kita tendencija - neformaliojo švietimo dinamika, jaunimo, kaip visuomenės sluoksnio pliuralizmo augimas. Iš esmės Lietuvoje prasideda itin intensyvi jaunimo vienijimosi tendencija, diferencingai išsiskaidanti pagal pomėgius, ideologiją, religiją ir kitas sritis. Vakarų Europoje, dar XIX a. apšvietos epochos pastūmėta, prasidėjusi jaunimo sąjūdžių tendencija, vis labiau ėmėsi rastis ir Lietuvoje, kadangi nelikus carinės Rusijos jungo atsirado visapusė žodžio ir minties laisvė. XX a. pradžioje, Lietuvoje užgimsta tiek pasauliniai sąjūdžiai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!