Kaimai ir miestai viduramžiais

• Lotynų kalbos kaip bendros kultūros ir švietimo kalbos vyravimas.
• Viduramžių valstybė – valstybė, kuriai būdinga luominė feodalinė santvarka: visuomenė remiasi “ natūriniu ūkiu”, politinė valdžia susieta su žemės valdymu, visuomenė skirstoma į žemvaldžius ir žemdirbius, politinė teisė nesiskiria nuo privatinės, susidaro hierarchija, apimanti visą valstybę ir jos gyvavimą
Pagrindinės sąvokos
• Centralizuota valstybė – valstybė, kurios valdžios organai sutelkti į vieną centrą. Vadovaujamasis organas – atstovų susirinkimas.
• Luominė monarchija – centralizuota feodalinė valstybė, kurioje karaliaus valdžia remiasi luomų atstovų susirinkimu.
• Luomas – socialinė gyventojų grupė, turinti paveldimas, papročių ar įstatymų nustatytas teises, pareigas ir privilegijas/
Pagrindiniai luomai
• Dvasininkai;
• Bajorai;
• miestiečiai
Pagrindinis gamintojas daugelyje šalių – nelaisvas, nuo žemvaldžių visiškai priklausantis valstietis, einantis tam tikras prievoles. Viduramžiams būdingi natūrinis ūkis ir feodalinis susiskaldymas, kurie labai trukdė plėsti prekybą tarp atskirų šalies regionų. Tik brandžiųjų viduramžių pradžioje, prasidėjus centralizacijai, stiprėjant nepriklausomų miestų įtakai, pajungus atskirus feodus prie domeno valdžios, padėtis pasikeitė.
• Pagrindinis gamintojas daugelyje šalių – nelaisvas, nuo žemvaldžių visiškai priklausantis valstietis, einantis tam tikras prievoles. Viduramžiams būdingi natūrinis ūkis ir feodalinis susiskaldymas, kurie labai trukdė plėsti prekybą tarp atskirų šalies regionų. Tik brandžiųjų viduramžių pradžioje, prasidėjus centralizacijai, stiprėjant nepriklausomų miestų įtakai, pajungus atskirus feodus prie domeno valdžios, padėtis pasikeitė.
Valstiečių darbas ir prievolės
• Viduramžiais valstiečiai sudarė apie 95% gyventojų.
• Žemdirbiai savo darbu maitino visuomenę.
• Iki XI a. pr. beveik visi valstiečiai prarado laisvę.
• Didžioji valstiečių dalis tapo baudžiauninkais. Jie priklausė nuo dvasinių ar pasaulietinių senjorų.
• Laisvųjų valstiečių padėtis buvo geresnė. Jie galėjo, sumokėję mokesčius, kilnotis iš vienos vietos į kitą, vesti savo noru .
• Padėtis ėmė keistis nuo Kryžiaus karų epochos. Dalis valstiečių išsipirko laisvę, daliai ji buvo suteikta.
• XV a. pab. dauguma Prancūzijos ir Anglijos valstiečių tapo laisvi.
Valstiečių ūkis
• Valstiečiai turėjo sklypus, kuriuose ūkininkavo. Miškai, pievos vandenys buvo senjoro nuosavybė, tačiau jais naudojosi ir valstiečiai
• Darbo įrankiai buvo menki.( medinis arklas, šakotas rąstas vietoj...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!