Kad būtų lengviau aptarti gyvenviečių susikūrimą Lietuvoje, geležies amžių suskirsčiau į ankstyvąjį (V-I a. pr. m. e.), senąjį (I a. pr. m.e.-V a.), vidurinįjį (V-IX a.) ir vėlyvąjį (IX-XII a.). Vakarų Europos miestus aptariau ankstyvuosiuose (V-X a.) ir brandžiuosiuose (X-XIII a.) viduramžiuose, nes šis laikotarpis iš dalies atitiko reikalingus laiko rėmus.
Rašydama darbą naudojausi E.Grigalavičienės knyga „Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje“, M.Michelberto – „Senasis geležies amžius Lietuvoje“ taip pat A.Tautavičiaus leidiniu „Vidurinysis geležies amžius Lietuvoje“. Įsigilinti į epochų charakteristikas padėjo B.Salatkienės priešistorės paskaitos ir enciklopedija ( ). Darbo pagrindą sudaro K.Šešelgio informacija išdėstyta knygose: „Lietuvos gyvenvietės iki XIII a.“, „Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai“, „Viduramžių miestai“.
Darbo tikslas – išsiaiškinti geležies amžiaus gyvenviečių raidą Lietuvoje ir to paties laikotarpio Vakarų Europos miestų raidą.
• palyginti Lietuvos ir Vakarų Europos gyvenvietes.
1. LIETUVOS GYVENVIETĖS GELEŽIES AMŽIUJE (V a. pr. m. e. – XII a.)
1.1 Lietuvos gyvenvietės ankstyvajame geležies amžiuje (V – I a. pr. m. e.)
V a. pr. Kr. prasideda geležies amžius, pradedami vartoti geležies dirbiniai. Nors gerai padaryti žalvario įrankiai dar ilgai pralenkė geležinius savo tvirtumu ir naudingumu, tačiau geležies rūda buvo lengviau randama ir todėl dažniau naudojama tuometinėje metalurgijoje. Ankstyvajame geležies amžiuje ypatingų poslinkių gyvenviečių tipų kaitoje nebuvo. Vyravo įtvirtintos gyvenvietės piliakalniuose, atokiau nuo jų - atviros žemdirbių gyvenvietės. Taip pat randama įtvirtintų gyvenviečių lygumuose.2
Iki V a. pr. Kr. Lietuvos teritorijoje tyrinėtojai išskiria keletą skirtinų gyvenviečių formų: gyvenvietes piliakalniuose, įtvirtintas ir atviras gyvenvietes lygumuose. Archeologinių kasinėjimų duomenys liudija, kad pereinant nuo žvejų kultūros į žemdirbių kultūrą, keitėsi ir gyvenviečių pasiskirstymas krašte.3 Ne visos žalvario amžiuje egzistavusios gyvenvietės buvo apleistos; iš kai kurių išsikėlė tik dalis gyventojų. Vieni jų įkūrė piliakalnius, kiti – naujas atvirąsias gyvenvietes. Kaip ir anksčiau, pastarosios buvo kuriamos prie ežerų ir upių esančiose aukštumose. Daugiausia atvirųjų gyvenviečių E.Grigalavičienės teigimu, turėjo būti Užnemunėje, kuri akmens ir žalvario amžiuje buvo tankiai apgyvendinta....
Šį darbą sudaro 3781 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!