Tarpukario Kauno bohema

1. Įvadas......................................................................................................................................3.
2. Bohemininko įvaizdžio ypatumai..............................................................................4.
3. Tarpukario Kauno bohemos gyvenimas...................................................................7.
4. Išvados...................................................................................................................10.
5. Bibliografiniai šaltiniai..........................................................................................12.
Pradedant analizuoti bet kokį reiškinį, reikėtų pažvelgti į jo atsiradimą bei egzistavimo aplinkybes, bandyti atsekti reiškinio priežastis ir prielaidas. Bohemos procesui vystyti reikalinga miesto erdvė, savitą gyvenimo būdą kurianti miesto visuomenė, valstybinės institucijos, iš dalies- nepripažįstanti menininko auditorija, bei bohemos branduolį sudarantį išsilavinusi inteligentija , susidedanti iš kultūrinio elito – turinčių patirtį, galinčias formuoti bohemiškas idėjas.
1919 - 1940 m. Kaunas - ekonominių, politinių ir kultūrinių šuolių miestas.Šio miesto sociokultūrinis kontekstas sudarė tinkamas galimybes bohemai reikštis. Kaune buvo išsilavinusių , ryškių menininkų , kurie buvo susipažinę su Europos kultūrinėmis tradicijomis. Kauno miesto aplinka buvo palanki reikštis šiam istoriniam procesui, egzistavo miestietiškos visuomenės apraiškos , stipri valdžios pozicija, galėjusi menininkus kurti savitą gyvenimo stiulių. Nuo XX. a. 4 dešimtmečio Kaunas pradėjo europėti perimdamas kitų šalių kultūrines nuostatas: naujos mados, elito vakarėliai, materialinių vertybių svarba.1 Dar viena prielaida bohemos egzistavimui - patys intelektualai buvo bohemininkai. Lietuvių menininkai buvo mobilus ir dauguma bohemininkų buvo patys susidūrę su užsienio šalių bohema. Lietuvių literatai, dramaturgai, dailininkai savo specialybės žinias gilino Europos miestų universitetuose ir akademijose, tarp kurių : Sant Peterburgas , Maskva, Krokuva, Miunchenas, Paryžius.2 Kaune aktyviausiai reiškėsi jaunesnieji , kurių didžioji dalis buvo studijavę Paryžiuje : Juozas Keliuotis, Juozas Tysliava, Liūnė Janušytė, Juozas Miltinis, Viktoras Vizgirda, Viktoras Petravičius, Antanas Gudaitis, Vytautas Bacevičius, Bonys Raila, Domicėlė Tarabildienė, J. Vienožinskis. Meno istorikė J. Mulevičiutė pastebi, kad vis dėlto Kaune stigo gilesnių miestietiškų tradicijų, rafinuotesnių manierų.3 Iš tiesų greitas Kauno išaugimas į sostinę, valstybės centrą, įtakojo ir spartesnį kai kurių kitų šalių kultūrinių įtakų perimimą, siekį orientuotis į Europos didmesčius. Galbūt tai lėmė savitos laikinosios sostinės bohemos susiformavimą.
Po pirmo pasaulinio karo Kauno miestas smarkiai išsiplėtė, jame suklestėjo pramonė. Galima sakyti Kaunas tarpukariu – modernus miestas. Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu didelis dėmesys buvo skirtas darbuotojų sveikatos apsaugai ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!