Tarptautinė prekyba vaidina vis didesnį vaidmenį ekonominėje raidoje. Visa XX a. antroji pusė pasižymėjo aukštais pasaulinės prekybos augimo tempais. Tarptautinė prekyba tapo galingu visų šalių ekonomikos augimo veiksniu, kita vertus, smarkiai išsaugo atskirų valstybių priklausomybė nuo užsienio prekybos. Ekonominės teorijos padeda suprasti, kad tarptautinė prekyba didina darbo našumą, gerina prekių ir paslaugų kokybę, daro teigiamą įtaką žmonių gerovei.
Atlikdama šį darbą aš išsikėliau tokius tikslus ir uždavinius.
2. Išanalizuoti visas tarptautinės prekybos teorijas.
3. Padaryti išvadas.
1. Merkantilizmas
Tarptautinės prekybos problemos domino mokslininkus jau tada, kai kitos ekonominės minties teorijos kryptys nebuvo išnagrinėtos. Pirmasis bandymas teoriškai paaiškinti tarptautinę prekybą ir pateikti rekomendacijas – merkantilizmo doktrina.
Ankstyvasis merkantilizmas atsirado XV amžiuje ir buvo grindžiamas siekiu didinti turtus. Pagal šią teoriją šalies turtas išmatuojamas turimomis vertybėmis, paprastai auksu, o valstybės turi daugiau eksportuoti, negu importuoti. Norint išlaikyti pinigus šalyje buvo uždrausta juos išvežti į užsienį. Visus pinigus, gautus pardavus prekes, užsieniečiai turėjo išleisti vietiniams gaminiams pirkti.
Ankstyvųjų merkantilistų nuomone, valstybė turi parduoti užsienio rinkoje kuo daugiau bet kokių prekių, o pirkti kuo mažiau. Be to, turi būti kaupiamas auksas, tuo metu tapatinamas su turtu.
Vėlyvasis merkantilizmas vystėsi antroje XVII amžiaus pusėje iki XVIII amžiaus vidurio. Pagrindinis vėlyvojo merkantilizmo teiginys – aktyvus prekybos balansas. Turtas buvo tapatinamas su prekių pertekliumi, kuris užsienio rinkose turėjo virsti pinigais. Šio pertekliaus šaltiniu buvo laikomas išvežtų ir įvežtų prekių vertės skirtumas. Kad užtikrintų aktyvų prekybos balansą ir užimtų užsienio rinkas, valstybė apribodavo užsienio prekių įvežimą – uždėdavo muitus ir skatindavo šalyje pagamintų prekių išvežimą.
Tačiau kaip šalis gali eksportuoti daugiau negu importuoti? Tokiu atveju būtina:
• Valstybės monopolija prekybos atžvilgiu;
• Didelei daliai importo apribojimų įvedimas;
• Didelės dalies eksportuojamos produkcijos subsidijavimas.
Tuo metu kolonijos padėdavo įgyvendinti šiuos užsienio prekybos tikslus:
• Importuoti daugelį prekių kolonijoms nenaudingomis sąlygomis;
• Siekti užsienio prekybos balanso aktyvaus saldo, padedant metropolijoms gauti papildomo pelno.
Siekiant šių tikslų buvo ne tik monopolizuodama prekyba, bet ir stabdomas gamybos vystymas...
Šį darbą sudaro 2592 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!