Tarptautinės prekybos privalumai ir trūkumai

Lietuvos išorės ekonominių santykių politikos bruožas yra toks, kad ji vis glaudžiau bus – turės būti – susijusi su jos vidaus ekonomine politika.
Būdama maža ir atvira tarptautiniams ekonominiams ryšiams valstybė, lemtingai veikiama stipresnių konjunktūrinių svyravimų bei šokų partnerių šalyse (norint pailiustruoti pakanka nurodyti 1998 m. Rusijos finansinės krizės poveikį visam Lietuvos ūkiui 1999 metais), Lietuva negali savo vidaus ekonominės politikos ir išorės ekonominių ryšių politikos laikyti savarankiškomis dalimis.
Pasaulio šalių patirtis rodo, kad tik įsijungimas į tarptautinį darbo pasidalijimą, dalyvavimas tarptautinės ekonominės integracijos procesuose užtikrina ekonominę gerovę.
Akivaizdu, kad ekonominis atsilikimas ir dalyvavimas tarptautinėje ekonominėje integracijoje yra kuo glaudžiausiai susiję atvirkštiniu ryšiu.
Lietuvos ekonomikos raidos strateginis tikslas yra sumažinti atsilikimą nuo labiausiai ekonomiškai pažengusių valstybių (tolimesnėje ateityje visiškai likviduoti atsilikimą). Kad šis tikslas būtų pasiektas, reikia spartesnio nei tų šalių ekonomikos augimo. Paskutinius 20 metų BVP augimas išsivysčiusiose šalyse, imant atskirais dešimtmečiais, buvo toks: Europos Sąjungoje 1983–1992 m. – 2,6 proc., 1993–2002 m. (įskiriant prognozę 2001–2002 m.) – 2,2 proc.; JAV – atitinkamai 3,4 ir 3,3 proc., Japonijoje – 3,9 ir 0,9 proc. Besivystančios šalys plėtojo ūkį greičiau – atitinkamai 4,7 ir 5,4 proc. kasmet2. Vadinasi, jei Lietuvos ūkis augtų, tarkime, 4 proc. kasmet, tai reikštų ne tiek Lietuvos artėjimą prie ekonomiškai išsivysčiusių valstybių, kiek didelio būrio besivystančių šalių artėjimą prie Lietuvos ekonomikos išsivystymo lygio. Tai veikiau reikštų Lietuvos ekonomikos atsilikimo didėjimą nei skirtumų mažinimą. Todėl vidutinis ūkio raidos tempas turi būti didesnis nei 5 proc. per metus. (Besivystančios Azijos [Developing Asia] šalys šiuos du dešimtmečius ekonomiką ugdė atitinkamai 7,3 ir 7,2 proc. metiniu tempu3). Nėra abejonių, kad išorės ekonominių santykių politika suvaidins labai svarbų vaidmenį siekiant šio tikslo.
Negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, per 2003 m. sausio – rugsėjo mėn., palyginti su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu, užsienio prekybos apyvarta padidėjo 5,9 proc., eksportas – 8,1 proc., o importas – 4,3 proc. Užsienio prekybos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!