Tarp sapno ir tikrovės: siurrealizmo dailės principai

Siurrealizmas (pranc. surrealisme - sur – virр + realizmas), superrealizmas, 20 a. modernistinės dailės kryptis.
Šis namų darbas skirtas susipažinti su siurrealizmo pagrindais, pagilinti žinias dailės kūrinių analizėje.
20 a. pradžioje M. Heidegger’is teigė, jog:“Pamatinis Naujųjų amžių įvykis yra pasaulio kaip vaizdo užgrobimas”*. Tačiau vaizdo esmėje glūdi rišlumas, sistema, taigi to meto kūriniuose turėtų atsispindėti reali realybė.
“Max Ernst yra pasakęs, kad siurrealizmas - tai ant operacinio stalo susitikę skėtis ir siuvimo mašina. Šiuo atveju siurrealumo įrodymu tampa kalavijo meduoliai ir prezidentas, įsiterpę į romano kontekstą. Eilėraščius būtų galima pardavinėti vaistinėse arba sporto prekių parduotuvėje šalia treniruoklių.”*
Siurrealizmas 20 a. modernistinės dailės kryptis.
Siurrealizmas pirmiausia pasireiškė poezijoje. 1919 m. literatai Luisas Aragonas, Andrė Bretonas (1896 – 1966) ir Filypas Supolis išleido pirmąjį žurnalo “Literatūra” numerį. Pagerbdami Žiuljeno Apolinaro pjesę “Teiresijos krūtys”, savo kūrybą jie pavadino siurrealizmu (pranc. surrealisme - sur – virр + realizmas).
Siurrealizmo tikslas buvo „išspręsti ligi tol buvusias prieštaringas realybės ir sapno egzistavimo sąlygas”*, teigia geriausias siurrealizmo teoretikas, Andrė Bretono. Siurrealizmas oficialiai prasidėjo su Bretono siurrealizmo manifesto paskelbimu 1924 metais. Tai judėjimas vyravęs ne tik dailėje, bet ir literatūroje, teatre – kultūrinio gyvenimo apraiškose.
Siurrealistų siekis – paversti fantazijas realybe. Jau minėtame manifeste buvo teigiama:” Menas – specealus metodas nagrinėti sąmonės ir pasąmonės santykį.”
Siurrealizmo laikotarpio kūriniuose dominuoja ironija, haliucinacinio pobūdžio elementai, netikėtumo efektai, realios būtybės ir daiktai sudaro neįprastus derinius. Praktikoje kartais buvo sukuriami atstumiantys vaizdai.
“Siurrealizme nėra jokios tvarkos ir protingos prasmės – viską lemia atsitiktinumas, nevaržomas minčių žaismas, pasąmonės ir sapnų vaizdiniai.” – Teigia Janina Celiešienė.
Šio meno atsiradimą daugiausiai sąlygojo 20a. pradžioje paplitusi Froido psichoanalizė, kuri aiškino, jog žmogaus dvasioje ir pasąmonėje gimsta pirminės tamsiosios jėgos, siekiančios valdyti sąmonę ir žmogaus veiksmus.
Pats Froidas teigė, kad:”Menas –užslopintų pasąmonės potraukių simbolinė išraiška, vaizduotės žaismas, jo paskirtis – fantastinis socialinių instinktų matenkinimas, teikiantis nusiraminimą, išvaduojantis nuo kankinančio vidinio prieštaringumo.”* Froidistinė estetika - iracioanali ir intuityvistinė.
Siurrealistams įtaką...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!