Taikytinos teisės reguliavimas tarptautinėse sutartyse

Nereikia įrodinėti, kad tarptautinės teisės vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje didėja. Tarptautinės teisės normos apima vis naujas gyvenimo sritis, kurios anksčiau buvo laikomos nacionalinės teisės reguliavimo sfera, savotiška jos privilegija. Taigi, didėjant tarptautinės teisės svarbai, labai aktualios ir reikšmingos tampa ir tarptautinės sutartys.
Plečiantis ryšiams tarp įvairių valstybių, susiduria skirtingos ekonominės-teisinės sistemos. Dažnai tie santykiai tampa konfliktiniais. Todėl, atsiradus ginčui tarp skirtingų valstybių subjektų, iškyla klausimas, kurios valstybės teisme spręsti ginčą ir kurios valstybės teisę taikyti, nustatant šalių teises ir pareigas. Kokią teisę taikyti konkrečiai problemai, pasaulyje yra daug sudėtingų teorijų. Visi šie klausimai reglamentuojami tarptautinės privatinės teisės normomis.
Tarptautinės privatinės teisės normos, kuriomis remiantis nustatoma taikytina teisė, t. y. kolizines normos, yra bene sudėtingiausia tarptauti­nės privatinės teisės sritis. Ir ne vien dėl to, kad, kaip minėta, jos su­daro didžiąją tarptautinės privatinės teisės dalį, bet ir dėl to, jog jos numato ir apima daug skirtingų taikytinos teisės nustatymo kriterijų. Jų gausa neturėtų stebinti, nes įvairių valstybių kolizines normos yra skir­tingos, jas vienodinti gana sudėtinga, tad neretai siekiant nustatyti tai­kytiną teisę konkretiems privatinės teisės reguliuojamiems santykiams taikomos skirtingos kolizines taisyklės. Šios priežastys yra vienos iš svar­biausių, lemiančių nuomonę, kad taikytinos teisės klausimai aptartini at­skirai nuo proceso klausimų.
Civilinio Kodekso 1.37 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad sutartinėms prievo­lėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė. Sutarties šalių susitarimas dėl taikytinos teisės yra speciali sutar­ties sąlyga, vadinama išlyga dėl taikytinos teisės. Šalių teisė pasi­rinkti sutarčiai taikytiną teisę yra sudedamoji platesnės autonomijos, t. y. teisės pasirinkti ir taikytiną teisę, ir ginčų sprendimo būdą (teisminį ar arbitražo) bei vietą (šalių susitarimas dėl bylos teisminio priklausymo), dalis.
3. eko­nomiškumo principu1.
Sutarties laisvės principas, esantis ekonominio ir politinio liberalizmo teisinė išraiška, reiškia, kad valstybė sutarčių tei­sės normomis tik nustato ribas, tam tikrus imperatyvus, kurie būtini pa­čios valstybės ir sutarties silpnesnės šalies interesų apsaugai, ir šitaip siekia užkirsti kelią kitai šaliai piktnaudžiauti savo ekonomine galia. Visi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!