Tadas Ivanauskas

Savo nepaprastai vaisingą mokslinę, pedagoginę, kultūrinę veiklą garsusis Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas pradėjo tada, kai Lietuvoje nebuvo nė vienos mokslo įstaigos, nė vienos aukštosios mokyklos, kai siekiantis mokslo Lietuvos jaunimas turėdavo vykti mokytis svetur.
Nuo vaikystės dienų pamilęs Lietuvos gamtą ir šio amžiaus antrajame dešimtmetyje pradėjęs sistemingai ją tirti, T.Ivanauskas tada su didele širdgėla turėjo konstatuoti, kad gamtos tyrimo srityje per penkiasdešimt metų beveik nieko nenuveikta ir kad “…tie luomai, kurie galėjo tai padaryti, pasižymėjo visišku nemoksliškumu arba menku pilietiškumu. Pirmuoju atveju mokslinė medžiaga buvo nesunaudota arba sunaikinta, antruoju – keliaudavo į svetimą kraštą”.
Su T.Ivanausko vardu susiję daugelio biologinio profilio mokslo įstaigų, muziejų bei draugijų Lietuvoje steigimas ir veikla. Per penkiasdešimt pedagoginio darbo Vilniaus ir Kauno aukštosiose mokyklose metų jis išugdė ištisas gamtininkų, medikų, miškininkų ir žemės ūkio specialistų kartas.
T.Ivanauskas buvo vienas tų tada negausios pažangiosios inteligentijos atstovų, kurie, nepaisydami valdančiosios buržuazijos abejingumo, vien savo asmeninėmis pastangomis 1919 – 1920 metais atgaivino Lietuvoje aukštąją mokyklą pasiaukojamai joje dirbo, nesavanaudiškai ir ištikimai tarnavo mokslui, kultūrai, liaudies švietimui.
T.Ivanauskas vienas pirmųjų Lietuvoje iškėlė ir nepailsdamas skleidė gamtos apsaugos idėją, pats konkrečiai organizavo šį darbą telkė į jį plačiąją visuomenę, dėjo jam mokslinius pamatus, prisimindamas, kad “ … žmogaus pareiga parodyti gyviems padarams ne tik savo jėgą, bet ir savo teisingumą. Žmogus, kuris šios pareigos nepripažįsta, nenusipelno kultūringo žmogaus vardo”, “Gamtos viešpats ne tas, kuris naikina, bet tas, kuris kuria. Tik giliai moksliškas o ne ūkiškai savanaudiškas gamtos pertvarkymas atneš naudą žmonijai”.
Ieškodamas būdų įtraukti į šį nepaprastai svarbų ir kilnų darbą visą visuomenę, auklėti jaunimą gamtos meilės, jos puoselėjimo ir protingo jos turtų naudojimo dvasia, T.Ivanauskas siūlė kelią “…pamilti gamtą per jos pažinimą …”.
Mylėdamas gamtą, nepaprastą jos grožį, T.Ivanauskas mokėjo tą grožį, meilę gamtai nepaprastai subtiliai perteikti gausiuosiuose savo veikaluose, straipsniuose, kalbose jaunimui, plačioms masėms.
Pasirinkęs mokslininko kelią, visiškai jam atsidavęs, tapęs plataus profilio ir akiračio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!