Švietėjiška ironija Silvestro Valiūno parodia sacra žanro kūriniuose

Satyrinis S. Valiūno eilėraštis „Telšių miestas yr ant kalno“ pasižymi išradingumu, skambumu, kandžiais žodžiais. Jame atskleidžiamas XIX a. pabaigos Lietuvos-Žemaitijos vaizdas, žmonių buitis ir kasdienybė, gyvenimas, kurį pats autorius regėjo. Ironija šiame kūrinyje atsiskleidžia per veikėjų ydingų charakterio savybių pašiepimą. S. Valiūnas pašiepia ne tik palestrantus bei advokatus, bet ir vienuolius, klebonus, kunigus, davatkas ir patį vyskupą. Jie visi yra vaizduojami kaip girtuokliai ir paleistuviai: „Telšių miestas yr ant kalno ir toli matyti,/ Ten daug palestrantų, negal suskaityti./ Anie dieną rašo sprovas, o vakare ant zabovos/ Kur supuolė, ten sugulė į šinkarkų lovas“, „Plungės miestas slaunas yra, slaunesnis klebonas,/ Atsigėręs su panelėms, mušas su ligoniais“. Čia yra aprašomos veikėjų ydos, iš kurių poetas šaiposi, bet nepiktai, neužgauliai, iš tiesų, jis nori...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!