** Šviečiamasis amžius V.Gėtė ,, Jaunojo Verterio kančios “ REFERATAS Rengė: *** Tikrino: **** Kaunas, 2010 Turinys 1.Įvadas................................................................................................................3 2. Šviečiamojo amžiaus pagrindiniai bruožai......................................................4 3. „Jaunojo Verterio kančios“ kūrinio analizė.....................................................5 4.Išvados..............................................................................................................7 5.Literatūra..........................................................................................................8 Įvadas Europos kultūros istorijoje 18 a. vadinamas Šviečiamuoju. Tai laikotarpis, kai Europos šalyse kilo pasipriešinimas pasenusioms feodalinėms institucijoms. Šviečiamasis amžius pirmiausia yra radikalių socialinių permainų laikas, kai ne tik svajojama apie gražesnį ir teisingesnį gyvenimą, bet ir aktyviai jo siekiama. Johanas Volfgangas Gėtė – vienas iš garsiausių šviečiamosios literatūros rašytojų. Jis kūrė ir poeziją, ir prozą, ir dramas. Labiausiai vertinamas romanas „Jaunojo Verterio kančios“ ( 1774 ). Kaip tikras Švietimo epochos žmogus, J.V. Gėtė jautėsi laisvas, kūrybingas, turintis laiko ir išteklių lavintis, domėtis visomis sritimis. Todėl ir pasirinkau įrodyti J.V. Gėtės romaną ,, Jaunojo Verterio kančios“ , kad šis kūrinys yra šviečiamojo amžiaus bei atskleisti šiame kūrinyje esančias šviečiamojo amžiaus idėjas. Šviečiamojo amžiaus pagrindiniai bruožai Patikėjus proto galia, kritiškai žvelgiama į tradiciją bei ankstesniuosius autoritetus, negailestingai kritikuojami bet kokie prietarai, vertinama ir ginama minties bei įsitikinimų laisvė, tolerancija. Viena svarbiausių praktinio darbo sričių- liaudies švietimas, rūpinimasis skleisti naudingus patarimus ypač kaimiečiams. Grožio jausmas neatsiejamas nuo racionalios tvarkos: graži, žmogaus tvarkoma, „sutramdyta“ gamta (parkas, sodas). Pasaulėvaizdžio esmę simbolizuoja šviesos, dienos pasaulis, kuriame viskas skaidru, aišku, žvilgsniu ir protu aprėpiama. Šviečiamojo amžiaus literatūrai pirmiausia keliami ne estetiniai, o švietimo, auklėjimo uždaviniai, todėl gausėja publicistinių, didaktinių elementų. Rašytojai siekia ne tik kritikuoti, satyriškai vaizduoti visuomenės ydas, bet mokyti gerais pavyzdžiais, aiškia menine forma perteikti filosofines idėjas. Švietimo amžius siejasi su gilėjančiu absoliutizmo, senos visuomenės sanklodos krize ir demokratinių idėjų plitimu. Manyta, kad visų blogybių šaknys – žmonių tamsumas, neišprusimas, prieštaringumas tad tik švietimas galįs sudaryti prielaidas tobulesnei visuomenei. Visi žmonės iš prigimties lygūs, visi turi vienodas teises į švietimą, sąžinės laisvę, tačiau visų vienoda ir atsakomybė už savo šalį. Manyta, kad vyksmas priklauso ne nuo dievo, o nuo žmogaus. Įsigali laiškų ,dienoraščių formos romanai. Išryškėja sentimentalizmas. V.Gėtė ,,Jaunojo Verterio kančios” „Jaunojo Verterio kančios“- tai romanas paremtas tikrais išgyvenimais, kuris parašytas to meto būdingu literatūros stiliumi t.y. laiškų forma. Šis kūrinys labai panašus į dienoraštį, nes kiekvienas veikėjo išgyvenimas, veikėjo įspūdžiai, gamtos vaizdai bei atsitikimai aprašomi labai smulkiai. Herojas nuolat kalba monologu. Romanas skirstomas į dvi dalis. Jau pirmuosiuose kūrinio puslapiuose galima pastebėti, kad gamta herojui yra nusiraminimo šaltinis(„ Žemai tankus medžių guotas, vėsos dvelkimas- visa tai kažkuo vilioja, traukia, kelia jaudinantį šiurpą. “ J.V.G. „Jaunojo Verterio kančios“10psl.). Kadangi romanas panašus į dienoraštį, todėl galima stebėti, kaip kinta veikėjo būsena, nuotaika. Pirmojoje romano ištraukoje pagrindinis veikėjas atrodo laimingas, grožisi jį supančia gamta. Verterio nuotaika keičiasi, tuo pačiu keičiasi ir gamta- oras pablogėja, prasideda lietūs bei potvyniai. Gamta vilioja žmogų, nes joje jis randa nusiraminimą, tačiau ji kartais sukelia ir skaudžių prisiminimų, kankinančių minčių. Verteris yra tapytojas, menininkas, todėl jam gamta ypač svarbi („ Ji viena neapsakomai turtinga, ji viena tegali išauginti didelį menininką. “J.V.G. „Jaunojo Verterio kančios“ 15psl. ). Kūrinio pabaigoje gamtos vaizdai ypač niūrūs. Taip pat knygoje išryškėja visuomenės skirstymas į luomus („ Aš gerai žinau, kad mes nesam ir negalim būti lygūs“ J.V.G. Jaunojo Verterio kančios“ 11psl.). Žmonių pasaulį Verteris jaučia kitokį, čia jam nėra taip gera. Jis mėgsta bendrauti nebent tik su paprastais žmonėmis, ypač vaikais. Vaikai susilaukia ypatingo dėmesio iš Verterio, suaugusieji turi lygiuotis į vaikus, kad į juos reikia žiūrėti kaip į pavyzdį („ Kai žiūriu į juos ir tokiam mažam padarėly matau daigus tų dorybių, tų jėgų, kuriam jam ateity labai prireikskurie padės jam išsisukti iš gyvenimo pavojų “ J.V.G. Jaunojo „Verterio kančios“28psl.), savo nuomonę stengiasi pagrįsti dievo pagalba. Herojas vengia visuomeninio gyvenimo, aplink save ir kitus žmones mato apsuptus egoizmo ir nejautrumas, todėl ir Verteris išvyksta gyventi į kaimą, nes ten gyvena paprasti, nuoširdūs žmonės („ Kokia laimė, kad mano širdis gali pajausti paprastą, nekaltą džiaugsmą žmogaus, kuris pasideda ant stalo paties užaugintą kopūstą“ J.V.G „ Jaunojo Verterio kančios“ 27psl.). Pagrindinis veikėjas niekina aukštuomenę, ne va šis žmonių sluoksnis moka tik girtis savo kilmingumu ir kurie tyko, kaip per žingsnį pralenkti kitą („O kokia blizganti menkystė, koks nuobodumas tų bjaurių žmogėnų, kurie šlaistosi aplinkui!“ J.V.G. „ Jaunojo Verterio kančios“ 58psl. ). Pasak Verterį žmogus yra menkas, kuris nemoka pasinaudoti savo protu. Visur plazda visokių visokiausių formų gyvybių, o žmonės lenda į krūvelėmis į pastoges, sukas gūžtas ir įsivaizduoja, kad jie valdo visą platųjį pasaulį. Atvykęs į kaimą Verteris sutinka Lotą. Pasak Verterį Lotą atrodo kaip tobula, paprasta, gera, tvirta, gyva būtybė, kuria visada supa vaikų būrys (broliai, seserys). Lota yra nuoširdi ir vaikų mėgstama kaip ir pats Verteris. Vieną tvankų vakarą Verteris sužinojo, kad jo mylimoji Lota yra pažadėta kitam žmogui, kuris dabar po tėvo mirties išvažiavęs tvarkyti savo reikalų ir gauti paskyrimo į aukštą postą. Verteris šią žinią išklausė abejingai, tačiau sumišo, bet savo aistros Lotai negalėjo užgniaužti( „ Širdį man drasko naikinanti jėga, kuri slypi gamtos visatoj, kuri nieko nesukūrė, kas nenaikintų savo kaimyno, savęs paties“ J.V.G. „Jaunojo Verterio kančios“47psl.). Parašytu laišku Lotai, Verteris prisipažino, kad ją myli. Jis be galo mylėjo ją , didžiavosi ja ir norėjo, kad ir kiti ją laikytų tobuliausia būtybe. Meilė Verteriui yra gyvenimo tikslas, dėl kurio verta gyventi, ir dėl kurios galima padaryti net baisiausius nusikaltimus( pakelti ranką prieš save arba troškimas kito žmogaus mirties). Tik meilė daro žmogų reikalingą. Verteris puola į neviltį, jo sielą slėgė sunkus akmuo, liūdni vaizdai visur jį persekiojo ir vis tos pačios mintys, viena skaudesnė už kitą, sukosi jo galvoje. Verteris pradeda galvoti apie savižudybę, kadangi jis negali susitaikyti su esama padėtimi ir negalėdamas jos pakeisti nutaria pasitraukti iš gyvenimo, jis nebijo mirti. Apsisprendęs dėl savo savižudybės paskutinį kartą parašo Lotai, kad mirs tik dėl jos, nes negali susitaikyti, kad ji priklauso kitam, bet ne jam, kaip senovėje sakoma trečias nereikalingas. Skaitytos ištraukos atskleidžia dar daugiau priežasčių, kodėl Verteris nusprendė nusižudyti: nemalonumai tarnyboje(kai dirbo pasiuntiniu) ir kt. Taip pat matyti, kad Verteris ne iškart apsisprendė nusižudyti, jis dar bandė ieškoti kokios nors išeities. Verterio gyvenimas sulyginamas su sapnu( „ Mano gyvenimas nyksta kaip sapnas, tai ko gi man pasilikti. Čia aš gyvensiu su draugais prie skambančių upės uolų“. J.V.G. „Jaunojo Verterio kančios“ 102psl.). Verteris ir Albertas yra visiškai skirtingos asmenybės. Verteris yra gamtos vaikas, jausmingas žmogus, o Albertas vadovaujasi savo protu, moralėmis, nuostatomis, jis bjaurėdavosi Verterio kalbomis apie mirtį. Knygoje herojas kalbasi su žmonėmis, kurie yra iš įvairių visuomenės sluoksnių t.y. aukštuomenė, verguomenė, o juk pats Verteris priklausė trečiajam sluoksnio. Verterio savižudybė pavaizduota kaip neišvengiamas likimas, Gėtė nei teisino, nei smerkė tokį herojaus poelgį, kaip sakoma žmogus pats savo gyvenimo kalvis. Reikia turėti daug drąsos pakelti prieš save ranką, kuri nuvestų iki mirties. Šis romanas „Jaunojo Verterio kančios“ tik įrodo, koks gali būti silpnas žmogus, kai užgriūna šitiek nelaimių, bėdų vienu metu ir prieš kurias sunku atsilaikyti. Kuo daugiau apie tai galvojame tuo labiau save smukdom, tempiam žemyn. Išvados Romanas parašytas psichologiniu metodu, laiškų forma, tai būdinga šviečiamajam amžiui. Tikimasi, kad protas pakeis pasaulį. Protas tampa dievu. Iškilo naujas žmogaus idealas –tai yra natūralaus gamtos vaikui. Knygoje jau pamažu ruošiamas skaitytojas tragiškai pabaigai. Autorius gilinosi į savo veikėjo jausmus, vidų. Romanas pripildytas Verterio emocijų, išgyvenimų. Gėtės romane atsispindi jo asmeniniai išgyvenimai (gyvenimo faktai)— meilė jo draugo sužadėtinei, o vėliau žmonai Šarlotai. Romane pagrindiniam veikėjui dažnai tekdavo susitaikyti su esama padėtimi ir tikrove, kol galų gali atsitikdavo kas nors baisaus, nelaukto. Romano pabaigoje jaučiame depresyvi nuotaika. Analizuojami savižudybės norai, bei aptariamas laikotarpis, kada buvo parašytas kūrinys( t.y. to meto bruožai: neteisybė, materialus gyvenimas, atsižvelgimas į antiką). Naudota literatūra: 1. Juozas Ambrazevičius, Jonas Grinius, Antanas Vaičiulaitis „ Visuotinė literatūra“ (1991 m.). 2. Vadovėlis 10-11kl. „ Visuotinė literatūra“ (1990 m.). 3. V.Gėtė ,,Jaunojo Verterio kančios. 4. Visuotinės literatūros istorija XVII – XVIII a., Vilnius „Mokslas“ 1992 m.
Šį darbą sudaro 1263 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!