Bakalauro darbai

Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas

10   (1 atsiliepimai)
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 1 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 2 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 3 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 4 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 5 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 6 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 7 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 8 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 9 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 10 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 11 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 12 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 13 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 14 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 15 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 16 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 17 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 18 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 19 puslapis
Sveikatos priežiūros priemonių kūrimas pasitelkiant informacines technologijas: apšvietimo valdymas 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Anotacija Darbe nagrinėjama sritis yra sveikatos priežiūros technologijų kūrimas. Konkrečiai yra kuriamas apšvietimas protingajame name skirtame neįgaliesiems. Dauguma apšvietimo sistemų veikia judesio jutiklių pagalba. Judesio jutikliai tinka naudoti tokiose vietose, kuriose apšvietimas reikalingas trumpam. Mikrovaldiklio ATmega8 pagalba valdomas apšvietimas su dalyvavimo jutikliu pasirinktas todėl, kad jis veikia nepriklausomai nuo objekto judesių jo kontroliuojamoje zonoje. Projektas pilnai sukonstruotas jo programinė ir techninė įranga yra pilnai suderinta. Šita sistema leidžia neįgaliajam valdyti apšvietimo ir kitus elektros buities prietaisus vien tik buvimu nustatytoje vietoje. Raktiniai žodžiai: mikrovaldikliai, protingojo namo apšvietimas, protingasis namas žmonėms su judėjimo negalia. Abstract Considering the scope of health care technologies. Specifically, is developing a lighting in smart house for people with disablities. Most lighting systems are working with motion sensors help. The motion sensors suitable for use in areas where lighting is required for short time.With Microcontroller ATmega8 help controlled lighting to aid in the choice of sensor so that it operates independently from the object of his movements in a controlled area. The project is fully designed for the software and hardware components are fully compatible. This one system allows a disabled person to manage the lighting and other electrical household appliances mere existence of a fixed location. Keywords: microcontrollers, smart house lighting, ATmega8, smart house for people with movement disabilities, SmartBo. Įvadas Tinkamai suprojektuota protingo namo sistema pati pasirūpina būsto saugumu, šeimininkų komfortu padeda taupyti. Protingi namai – tai toks būstas, kuriame visos sistemos: šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, apšvietimo, apsaugos ir kitos – sujungtos į vieną, pavyzdžiui namų ventiliacijos, kondicionavimo, šildymo bei apšvietimo prietaisams galima patikėti namų mikroklimatą, kuris prisitaiko pagal žmogaus poreikius. Protingi namai gali būti pritaikyti ir neįgaliesiems pavyzdžiui Švedų instituto „SmartBo“ projektas. „SmartBo“ nėra pritaikytas žmonėms su kuria nors viena negalia. Bute sumontuota įranga yra suskirstyta į dvi kategorijas: skirta visiems vartotojams ir kiekvienai negalios rūšiai. Name yra įdiegta EIB sistema, kuri padeda vartotojui stebėti ir valdyti namuose esančius daiktus pavyzdžiui atidaryti ir uždaryti langus, spynas, vandentiekio čiaupus, elektros srovę. EIB sistema – tai taip vadinamas Europos instaliacinis autobusas, kuris turi valdymo, matavimo, reguliavimo, įjungimo, jutimo, stebėjimo funkcijas. Protingo namo apšvietimo sistemos leidžia vieno mygtuko paspaudimu įjungti – išjungti bei reguliuoti skirtingas apšvietimo grupes, kurti įvairias šviesos scenas. Apšvietimo sistemos valdymas turi ypač dideles galimybes. Automatinis valdymas – šviesa įsijungia, kai Jūs įeinate į patalpas ir išsijungia, kai išeinate iš jų. Ši funkcija dažniausiai naudojama ten, kur praeinate neužsibuvę, tai: prieškambariai, sandėliukai, laiptinės ir šalia namo esantys takai. Apšvietimo trukmė nustatoma individualiai kiekvienai zonai arba valdoma įprastu jungikliu. Šviesos scenų (scenarijų) kūrimas – kelių šviestuvų grupių įjungimo kombinacija, kuri tinka tam tikrai situacijai. Kiekvienas valdymo prietaiso mygtukas programuojamas kaip tam tikra šviesos ir kitų prietaisų veiksmų kompozicija. Šių kompozicijų kūrimas tai bene įdomiausia ir kūrybiškiausia Protingo apšvietimo funkcija, kuri priklauso tik nuo fantazijos. Naudojant scenarijus galima neatpažįstamai keisti namus. Apšvietimo ryškumo valdymas – naudojant bet kurį nuotolinio valdymo prietaisą galima valdyti apšvietimo lygį. Ši funkcija sėkmingai naudojama šviesos scenose. Apšvietimo valdymas taimeriu – įjungimo-išjungimo laiko programavimas, apšvietimo režimo keitimas. Automatinio šviestuvų valdymo zonose galima keisti apšvietimo ryškumą ir trukmę priklausomai nuo pasirinktos paros laiko. Apšvietimo valdymas priklausomai nuo paros laiko – Protingi namai „jaučia“ tamsųjį paros laiką ir patys įjungia šviesą kur Jūs jiems nurodėte. Elektros energijos išjungimas – labai patogu išeinant iš namų vieno mygtuko paspaudimu išjungti visus netyčia paliktus įjungtus šviestuvus ir nutraukti elektros tiekimą į nereikalingus kištukinius lizdus. Tarkime pamiršome išjungti šviesą garaže. Galima palikti ją įjungtą visai nakčiai, galima atsikelti iš šiltos lovos ir eiti šaltais koridoriais jos išjungti. Arba, kas yra žymiai patogiau, pamatę pranešimą touchscreen‘e, galite išjungti šviesą nuspaudus bendro išjungimo mygtuką – išsijungs visi nereikalingi šviestuvai, šildymo prietaisai ir kiti potencialiai pavojingi buitiniai prietaisai, kurie galėjo būti palikti įjungti. Pasitelkiant mikrovaldiklius su programine įranga neįgaliojo gyvenamoje erdvėje suteikiame jam galimybe iš dalies atsisakyti slaugytojo paslaugu ir jaustis pilnaverčiu savarankišku visuomenes nariu. Šitokia protingojo namo viena iš funkcijų yra apšvietimo sistemos valdymas kuria neįgalieji naudotųsi nevaržomai, vien savo buvimu ar nebuvimu tam tikroje zonoje galėtų įjungti ar išjungti apšvietimą. Darbo tikslas: sukurti apšvietimo sistemą neįgaliesiems. Darbo uždaviniai: apžvelgti protingojo namo apšvietimo sistemas išsiaiškinti jų veikimo principus ir surasti sprendimą pagerinantį esamą situaciją. 1. Mikrovaldiklių ir jų programatorių apžvalga 1.1. Procesoriniai mikrovaldikliai Asmeniniuose kompiuteriuose esantys procesoriai per sąlyginai trumpą laiką apdoroja didelį duomenų kiekį. Jie yra tarsi mikrovaldiklio “pusbroliai”, tik labiau optimizuoti dirbti su aukšto lygio duomenimis ir gali nesunkiai apdoroti kelias užduotis vienu metu. Tuo tarpu mikrovaldikliai yra labiau optimizuoti valdyti kokius nors įrenginius, o ne apdoroti didelius kiekius duomenų. Mikrovaldikliai yra aptinkami daugelyje prietaisų tai mikrobangų krosnelės, įvairūs distancinio valdymo pultai, šaldytuvai taip pat labai plačiai naudojami automobiliuose: valdo oro pagalves, sėdynių šildymą, reguliuoja kuro mišinį. Mikrovaldiklis tai skaičiavimo įrenginys turintis vidinę atmintį prie kurio galima prijungti įvesties ir išvesties I/O įrenginius. Prie mikrovaldikliu yra prijungiami: šviesos, temperatūros, judesio davikliai taip pat LCD ekranėliai duomenų išvedimui. 1.2. PIC mikrovaldikliai PIC mikrovaldikliai yra sukurti taikant vadinamąją Harvard architektūrą, kuri skiriasi nuo kitos plačiai žinomos Von-Neumann architektūros (1 pav.) tuo, kad turi atskiras programų ir duomenų atmintis bei atskiras komandų adreso bei duomenų magistrales. Harvardo architektūra leidžia pasiekti didelį duomenų perdavimo greitį. Išskyrus programų ir duomenų atmintis atsiranda galimybė komandas rašyti ne aštuonių bitų žodžiais, o keturiolikos bitų dėl to vienai komandai užtenka vieno žodžio atminties. Naudojant šią architektūrą, komanda gali būti įvykdoma per vieną mašininį ciklą. 1pav. Harvard ir Von-Neuman mikrovaldiklių architektūros [4] PIC mikrovaldikliu ypatybės: • Maži korpusai; • Programos apsauga nuo nuskaitymo; • Visos komandos įvykdomos per vieną mašininį ciklą; • Scheminis programavimas (eksploatavimo metu galima keisti programą); • Įtaisų su PIC MV atsparumą padidina vidinis laikmatis WDT; MV PIC16F84A turi šias pagrindines savybes: 1. 18 išvadų PDIP korpusą, skirtą montuoti spausdintinėse plokštėse su kiaurymėmis. Taip pat yra tiekiami MV kristalai be korpuso; 2. 2 įvesties/išvesties prievadus (A ir B), kurie turi 13 įvesties/išvesties išvadų. Esant duomenų išvedimo režimui, didžiausia srovė, ištekanti ir įtekanti į MV, gali siekti 25 mA; 3. 35 komandų sistemą, kurių dauguma yra įvykdoma per vieną mašininį ciklą, trunkantį 4 taktinio dažnio periodus; 4. 1024 x 14 bitų FLASH programų atmintį; 5 .68 x 8 bitų statinę RAM ir 68 x 8 bitų EEPROM duomenų atmintį; 6.13 bitų aštuonių lygių aparatinį dėklą (hardware stack); 7. 8 skilčių laikmatį-skaitiklį su 8 skilčių programuojamu dažnio dalikliu (prescaler); 8. 10 tūkstančių didžiausią programų įrašymo/trynimo ciklų kiekį; 9. 10 milijonų didžiausią duomenų įrašymo/trynimo ciklų kiekį (EEPROM atminčiai); 10.Programos kodo nuskaitymo apsaugą; 11. Darbo monitorių (Watch Dog); 12. Suvartojamos galios tausojimo galimybę (SLEEP mode); 13.Nuosekliąją programavimo sąsają (In-Circuit Serial Programing – ICSP), leidžiančią įkelti programą neišėmus MV iš elektronikos įrenginio spausdintinės plokštės. 1.3. AVR mikrovaldikliai AVR mikrovaldikliai sukurti modifikuojant Harvardo architektūros modelį, kaip ir įprasta programų ir duomenų atmintys yra atskirai, bet yra galimybė panaudojant specialias instrukcijas perskaityti duomenis iš programų atminties. AVR mikrovaldikliai yra suskirstyti į keturias grupes: tinyAVR - ATtiny serijos: • 1-8 kb programos atmintis; • Kojų skaičius: 6-32; megaAVR – ATmega serijos: • 4-256 kb programos atmintis; • Kojų skaičius: 28 – 100; XMEGA – Atxmega serijos: • 16-384 kb programos atmintis; • 44, 64 ir 100 kojų. Specializuoti AVR: • Tai megaAVR su specializuotomis funkcijomis kurių neturi kiti AVR mikrovaldiklių šeimos nariai LCD kontroleris, USB kontroleris ir kt. AVR mikrovaldiklių savybės: • Daugiafunkciniai, dvikrypčiai įvesties ir išvesties uostai; • Vidinė, programuojama „Flash“ tipo atmintis iki 256 KB (384 KB ant XMega); • EEPROM atminties, kuri yra naudojama duomenų, ar programos išsaugojimui dydis iki 4 KB; • SRAM atminties naudojamos per programos vykdymą dydis iki 8 KB (32 KB ant XMega); • 10 arba 12 bitų Analog/Digital (analoginis/skaitmeninis) keitikliai; • 12 bitų D/A keitikliai; • Palaiko AES ( 256 bit ilgio slaptažodis) ir DES (56 bitų ilgio slaptažodis) šifravimą; • Galima programuoti neišėmus iš plokštės (In-System programing); • RISC architektūroje vienu mašininiu ciklu įvykdomos 133 sudėtingos instrukcijos; • Aparatinės įrangos valdymas pilnu (12 Mbit/s) greičiu. • Laisvai pasiekiamas mažas greitis (1,5 Mbit/s). • Daug išorinių įrenginių (taimeriai, UART, USART, ADC ir kiti); • Keletas energijos saugojimo rėžimų; • Turi pakankamą kiekį operatyviosios atminties; • Programos atmintis gali būti perprogramuojama iki 10000 kartų; 1.4. ARM mikrovaldikliai Po ARM vardu slepiasi NXP kompanija kurią įkūrė Phillips. Kompanija mikrovaldikliu pati negamina, o pardavinėja licenzijas kitiems mikrovaldikliu gamintojams tam tarpe ir Atmel. Daugiausia yra pagaminama ir parduodama 32 bitų architektūros ARM mikrokontrolerių. Iš pradžių jie buvo sukurti asmeninių kompiuterių rinkai tačiau x86 IBM architektūros procesoriai labai paplito ir buvo pereita prie sistemų reikalaujančių mažiau galios ir naudojančių mažiau energijos. Dabar ARM mikrovaldikliai ir mikroprocesoriai yra labiausiai paplitę mobiliųjų ir sumaniųjų telefonų rinkoje.[8] ARM mikrovaldikliu savybės: • Konvejerio tipo mikrovaldikliai (ARM7: 3 etapai); • Von Neuman tipo architektūra (ARM7); • Harvardo architektūra (ARM9); • 8/16/32 bitų duomenų tipai; • Paprasta konstrukcija geras greičio/suvartojamos energijos santykis; • 37 dalių 32 bitų „integer“ (sveikojo) tipo registrai (16 bitų galimybė); • Kaip RISC tipo procesoriui instrukcijų kiekis yra nemažas ir tai yra privalumas dirbant skirtingais rėžimais; • Fiksuotos instrukcijos, kurių plotis 32 bitai , padeda lengvai iškoduoti ir vykdyti grandininį apdorojimą; • Thumb mode (miniatiūrinis rėžimas) padidina kodo tankį, taip sutaupydamas nuo 35 iki 40 procentų atminties. • 7 darbo rėžimai: 1. User (usr): įprastas programos vykdymo rėžimas. 2. FIQ (fiq): duomenų perdavimo rėžimas. 3. IRQ (irq): bendrojo naudojimo užklausos pertraukimo rėžimas. 4. Supervisor (svc): operacinės sistemos apsaugos rėžimas. 5. Abort (abrt): duomenų arba instrukcijų paėmimo nutraukimo rėžimas. 6. System (sys): Operacinės sistemos privilegijuoto vartotojo darbo rėžimas. 7. Undefined (und): darbo rėžimas skirtas dirbti su neapibrėžtomis instrukcijomis. 1.5. Pasirinkto mikrovaldiklio ATmega8 aprašymas Atmel kompanija išskiria tokias ATmega8 mikrokontrolerio savybes: • Programuoti galima asembleriu (angl. assembler) arba aukšto lygio kalbomis tokiomis kaip C, C++; • Didelio našumo, mažos galios AVR 8 skilčių mikrovaldiklis; • Išvystyta RISC architektūra; • 130 instrukcijų, kurios dažniausiai yra įvykdomos per vieną ciklą; • 512 bitų „EEPROM“ atmintis naudojama programos ar duomenų išsaugojimui. Dažniausiai naudojama duomenų išsaugojimui, kurių negalima prarasti jei dingtų maitinimas; • 1024 bitų vidinė „SRAM“ atmintis, tai informacijos atmintis naudojama per programos vykdymą. „RAM“ atmintyje saugomi visi tarpiniai ar laikini duomenys programos vykdymo metu; • Dviejų ciklų daugiklis; • 8 KB “FLASH” tipo programų atmintis; • Penki energijos saugojimo rėžimai: Idle laisvas rėžimas, ADC Noise Reduction analoginio/skaitmeninio keitiklio triukšmo sumažinimo rėžimas, “Power Save” energijos saugojimo, Power down energijos išjungimo ir Standby budėjimo. • Du vienetai 8 bitų laikmačių ir vienas 16 bitų laikmatis; • Programuojamas darbo monitoriaus Watchdog laikmatis su atskiru osciliatoriumi. • 23 įvedimo/išvedimo linijos (angl. Input/Output Lines). „PORTB“ ir „PORTD“ turi po aštuonis įėjimus/išėjimus, o „PORTC“ septynis. Tai yra fizinės sąsajos, kurios suteikia galimybę prie mikrovaldiklio prijungtus išorinius įrenginius, juos kontroliuoti, gauti ir perduoti informaciją; • Darbinė įtampa nuo 4,5 iki 5,5 v; • Prie 25°C temperatūros duomenys išsilaiko 100 metų, o prie 85°C 20 metų; • Programiškai kontroliuojamas operacijos dažnis. 1.6. ATmega8 mikrovaldiklio sąsajų su kompiuteriu apžvalga ATmega8 mikrovaldiklis gali būti jungiamas prie kompiuterio per tris prievadus (uostus): lygiagretųjį LPT (Line Printing Terminal) uostą, nuoseklųjį COM (Communications Port) uostą, dar kitaip vadinamą RS232 uostą, ir universalųjį nuoseklųjį USB (universal serial bus) uostą. Lygiagretus LPT uostas yra pats seniausias iš visų trijų paminėtų ir jau beveik nebenaudojamas. Tai 25 jungčių sąsaja iš kurių 8 yra skirtos duomenų perdavimui. Jungtis mikrovaldikliams geriausiai tinka dėl savo lygiagrečių kanalų ir 5V įtampos juose, nes mikrovaldikliuose dažniausiai naudojama įtampa ir yra 5V. Prievadas nebenaudojamas, nes jis nėra pakankamai spartus ir nešiojamuose kompiuteriuose nebekomplektuojamas. Nuoseklusis COM uostas yra naujesnė jungtis nei LPT. Tačiau ir ją baigia išstumti atsiradusi USB jungtis. Nauji kompiuteriai yra beveik nebekomplektuojami su šia jungtimi. COM yra asinchroninė nuosekli sąsaja, kuria duomenys gali būti perduodami iš karto abejomis kryptimis. COM sąsaja gali būti sujungti tik du prietaisai, be duomenų linijų sąsajoje yra dar sinchronizacijai skirtos linijos kuriomis vienas įrenginys informuoja kitą apie pasiruošimą priimti/perduoti duomenis. Standartiškai greitis iki 20kb/s ir kabelio ilgis iki 15m, tačiau praktiškai yra naudojami ir žymiai didesni greičiai iki 4Mb/s PC integruotas palaiko iki 115,2kb/s, ir žymiai ilgesni kabeliai. Mikrovaldiklio pajungimas yra sudėtingesnis kadangi įtampa kanaluose yra ~12V, o mikrovaldiklio 5V tad reikia sukurti įtampos lygio keitiklį. Tačiau COM prievadas nereikalauja papildomo protokolo priešingai negu USB prievadas. Kaip jau minėjau anksčiau USB prievadas yra pati naujausia jungtis. USB prievadas yra labai paplitęs ir plačiai naudojamas, nes yra suderinamas su visomis populiariausiomis operacinėmis sistemomis tai yra LINUX/UNIX, Macintosh ir visomis Windows versijomis pradedant nuo Win98SE. Šiuo metu naudojamos USB 2.0 versijos greitis siekia iki 480 Mb/s (60 MB/s), veikimo atstumas iki 5m, naudojant kartotuvus iki 25 m. Naujai atsiradusi USB 3.0 versija pakeisianti USB 2.0 yra 10 kartų greitesnė jos greitis siekia iki 5 Gb/s (625 MB/s). Mikrovaldiklio jungimas prie USB uosto yra paprastas nes, įtampa kanaluose yra ~5V tokia pati kaip ir mikrovaldiklyje. Iš keturių USB turimų jungčių dvi jungtys yra nuoseklūs duomenų kanalai, tačiau būtinas tvarkyklių įdiegimas į operacinę sistemą. 1.7. Programatorių apžvalga mikrovaldikliui ATmega8 Norint suprogramuoti AVR mikrovaldiklį reikia turėti programatorių. Programatorių galima nusipirkti arba pasigaminti pačiam pagal schemą. Žinoma lengvesnis būdas būtų nusipirkti profesionalų programatorių pvz.: STK200ICEU. Šis programatorius yra gana universalus ir leidžia dirbti beveik su visais AVR mikrovaldikliaiss išskyrus XMEGA serija. Programatorius turi platų savybių spektrą: galima naudoti nuoseklų uostą, LCD sujungėją, FLASH tipo atminties lizdus, 8 keitiklius, 8 šviesos diodus, prisijungimą prie visų mikrovaldiklio uostų. Man reikia suprogramuoti tik vieną mikrovaldiklį todėl šis produktas neatsipirks jo kaina yra apie 300 litų, be to jo visų išvardintų savybių man panaudoti tikrai neprireiks. Todėl būtų geriausia pagal schemą programatorių pasigaminti pačiam. Kadangi mano nešiojamas kompiuteris neturi LPT uosto, aš pasirinkau USBasp programatorių, kuris maitinamas ir bendrauja per USB uostą. USBasp programatorius (2 pav.) sudarytas iš ATmega8 mikrovaldiklio, kuris prijungtas prie USB uosto per suderinamas varžas ir ISP jungties. Jokių specialių keitiklių naudoti nereikia, užtenka tik kompiuteryje įdiegti USB tvarkyklę. USBasp programatoriaus [2] savybės: • Palaiko šias platformas: Linux, Mac OS X ir Windows. • Programavimo greitis yra iki 5kBytes/sec. • Palaiko žemą programavimo dažnį lėtiems įrenginiams iki 1,5 MHz. 2pav. USBasp programatorius schema ATmega8 mikrovaldikliui. [2] Pateiktoje schemoje matome tris trumpiklius: JP1 – gali būti naudojamas programuojamo mikrovaldiklio maitinimui (nerekomenduojama); JP2 – perjungimas į programavimo rėžimą; JP3 - programavimo dažniui pasirinkti; Taip pat matome du šviesos diodus (D1) raudonas maitinimo indikacijai, o kitas programavimo aktyvumui stebėti. Pats programatorius maitinamas tiesiogiai iš USB uosto.[3] 2. Naudojamų komponentų veikimo principų analizė 1.8. Judesio jutiklių ir dalyvavimo jutiklių palyginimas Judesio jutiklis automatiškai įjungia šviesa kai tik pajunta judėjimą. Laikas po kurio šviestuvas išsijungs yra reguliuojamas. Lauke naudojami apšvietimo jutikliai paprastai leidžia pasirinkti nuo 1 iki 10 minučių intervalą. Patalpose naudojami jutikliai leidžia pasirinkti nuo 30 iki 60 minučių intervalą, kad išvengti pastovių įsijungimo/išsijungimo ciklų. Apžvalgos kampas priklausomai nuo modelio svyruoja nuo 90 iki 360 laipsnių. Kai kurie jutikliai turi reguliuojamus apžvalgos kampus tai paprasčiausiai užtraukiamas plastikinis skydelis, jeigu jo nėra galima tiesiog užklijuoti juodos lipnios juostos. Judesio jutikliai būna trijų rūšių: veikiantys mikrobangų, garso bangų arba infraraudonųjų spindulių pagalba. Mikrobangų jutikliai veikia radaro principu asmuo įžengęs į spinduliavimo zoną pakeičia atsispindėjusios energijos kiekį. Panašiai veikiai ir ultragarso jutikliai - ultragarso bangos atsimušusios ir atsispindėjusios nuo kliūties įjungia prietaisą. Infraraudonųjų spindulių pagalba veikiantys judesio jutikliai, sutrumpintai vadinami PIR judesio davikliais, nes juose naudojami PIR (pasyvus infraraudonųjų spindulių) jutikliai. Elektrinė schema į kurią įjungtas PIR jutiklis seka pakankamai greitus šiluminės energijos pokyčius. Todėl aptinka žmogaus judėjimą stebimoje zonoje, bet nereaguoja į paros temperatūros pokyčius. Dalyvavimo jutikliai šiluminiu pagrindu taip pat naudoja kieto kūno piroelektrinį efektą, todėl yra jautrūs žmogaus kūno temperatūrai. Žmogaus odos temperatūra yra apie 33 laipsnius ir ji spinduliuoja infraraudonuosius spindulius, kurių bangos ilgis yra tarp 9 ir 10 mikronų. Todėl jutikliai paprastai būna jautrūs 8-12 mikronų diapazone[12]. Dalyvavimo jutikliai veikiantys elektrinio talpumo pokyčio principu yra skirti nedideliems atstumams iki 2-3 cm, tačiau jie yra naudojami tik gamybiniuose įrenginiuose. Šiuo principu galimi jutikliai veikiantys ir didesniu atstumu. Toks jutiklis gali aptikti stacionarių objektų buvimą per kietas medžiagas, tokias kaip mediena, kilimas, apmušalas. Todėl jutiklis gali būti įmontuotas į baldus, sienas, grindis ar lubas visiškai negadinant estetinio vaizdo. Jutiklis funkcionuoja aptikdamas elektrinio lauko talpos pakitimą, kurį sukelia žmogus priartėdamas prie jo antenos. Šis jutiklis yra daug efektyvesnis negu judesio jutikliai, neįgaliajam ramiai būnant kambaryje, tai yra sėdint savo darbo vietoje ar tiesiog gulint, šviesa išsijungtų. O šiluminiai PIR jutikliai jautrūs aplinkos pašaliniams šilumos šaltiniams, kaip radiatoriai, lygintuvai ir kiti infraraudonuosius spindulius, skleidžiantys buityje naudojami prietaisai. Apšvietimo valdymui serijiniu būdu yra gaminami ir naudojami infraraudonųjų spindulių pagalba veikiantys dalyvavimo jutikliai. Jie negali būti montuojami balduose, sienose ar kitose vietose norint juos paslėpti. 3pav. „PresenceLight“ jutiklis „PresenceLight“ infraraudonųjų spindulių dalyvavimo jutiklio charakteristikos: • Montuojamas prie lubų. • Jautrumo zona 4,5x4,5m kvadratas sėdinčiam žmogui ir 7x7 m einančiam žmogui, davikliui esant 3 metrų aukštyje. • Apšvietimo įjungimas/išjungimas priklausomai nuo žmogaus dalyvavimo ir apšvietimo. • Automatinis rėžimas reaguojantis į temperatūrą ir intensyvumą. • Kaina €143 . 4pav. „MERTEN 550590“ jutiklis „MERTEN 550590“ infraraudonųjų spindulių dalyvavimo jutiklio charakteristikos: • Prie tam tikro natūralaus aplinkos apšvietimo įsijungia arba išsijungia. • Gali dirbti nepriklausomai nuo apšveitimo reaguodamas tik į žmogaus būvimą. • Gali būti naudojamas ventiliacijos arba šildymo valdymui. • Apšvietimo užlaikymas nuo 5 minučių iki 2 valandų reaguojanti tik į buvimą. • Apšvietimo užlaikymas nuo 10 sekundžių iki 30 minučių atsižvelgiant į buvimą ir apšvietimą. • Kaina €132 . 5pav. „PDSM361“ jutiklis“ „PDSM361“ infraraudonųjų spindulių dalyvavimo jutiklio charakteristikos: • Apšvietimas įjungiamas priklausomai nuo žmogaus dalyvavimo ir nuo rankiniu būdu nustatomo aplinkos apšvietimo liuksais. • 360 laipsniu jautrumo zona, intervalas iki 7m jeigu daviklis yra 2,5 metrų aukštyje. • Laikmačio koregavimas apšvietimo užlaikymui nuo 5 sekundžių iki 20 minučių. • Aplinkos apšvietimui jautrumo nustatymas 10 – 2000 Lux. • Galimybė reguliuoti jautrumo zonos dydį 1 metras. • Papildomai galima įsigyti infraraudonųjų spindulių nuotolinio valdymo pultelį, koreguoti laiko, aplinkos apšvietimo, jautrumo zonos parametrams koreguoti. • Kaina €40 . 1.9. Analoginis-skaitmeninis keitiklis ATmega8 turi 10-bitų nuoseklaus priartėjimo analoginį-skaitmeninį keitiklį (ADC). ADC yra sujungtas su 8 kanalų analoginiu multipleksoriumi, kuris leidžia jums prijungti ADC prie, bet kurio iš aštuonių uosto C įėjimų (6 pav.). Kai nėra įėjimo įtampos, ADC įėjimai būna 0V lygyje (GND). ADC turi išrinkimo ir saugojimo blokus, kurie naudojami įėjimo įtampos saugojimui keitimo metu. Funkcinė ADC schema parodyta brėžinyje ADC turi atskirą maitinimo prijungimo kontaktą AVCC. ADC (kontaktas AVCC) maitinimo įtampa neturėtų skirtis nuo VCC daugiau kaip ±0,3V. Vidinis atraminės įtampos šaltinis turi nominalią įtampą 2,56V arba lygią AVCC, su sąlyga, kad vidaus atraminės įtampos šaltinis „įjungtas“. Vidinis atraminės įtampos šaltinis gali būti „stabilizuotas“, prisijungiant tarp AREF kontakto ir GND kondensatorių, siekiant sumažinti triukšmus. ADC konvertuoja analoginio įėjimo įtampa į 10-bitų skaitmeninę reikšmę, taikant nuoseklų priartėjimą. Minimali reikšmė atitinka GND lygį (įtampa), o maksimali atitinka AREF įtampą minus 1 LSB (jauniausio bito reikšmė) įtampa. Jei reikia, AVCC ar vidaus atraminės įtampos šaltinis (2.56V) gali būti prijungtas prie AREF. Norint tai padaryti reikia įrašyti į registrą ADMUX REFSn bitus. Kad sumažinti triukšmus , vidaus atraminės įtampos šaltinis turi būti filtruojamas kondensatoriumi AREF jungtyje. Pasirinkto įvesties kanalo prijungimas atliekamas įrašant MUX bitus ADMUX registre. Kiekvienas įvesties ADC įvadas, matuojantis įtampą diapazone nuo GND iki vidinio atraminio šaltinio įtampos, turėtų būti apibrėžtas kaip ADC vienetinis įvadas. Tai nustatoma ADEN bitais ADCSRA registre. Kol nenustatytas ADEN, neturi reikšmės nei ADC, nei atraminės įtampos šaltinio pasirinkimas. ADC neprijungtas (nenaudoja galios) kai ADEN bitas išjungtas, šį metodą yra rekomenduojama išjungti prieš ADC pereinant į „miego rėžimą“. 6 pav. ADC keitiklio schema [8] ADC grąžina 10-bit rezultatą, kuris yra ADC registruose ADCH ir ADCL. Pagal nutylėjimą, turimi duomenys yra išlyginami (perkeliama) į dešinę, bet rezultatas gali būti išlyginamas ir į kairę, jei nustatytas ADLAR bitas registre ADMUX. Jei rezultatas išlyginamas į kairę ir reikalinga ne daugiau 8 bitų, tai pakanka perskaityti ADCH registrą. Kitais atvejais turi būti perskaitytas registras ADCL, o po to ADCH. Kol nebus perskaitytas registras ADCH, duomenų registro turinys nepasikeisi ir atitiks tą patį keitimą. Kai pradedamas ADSL nuskaitymas, ADC prieigą prie duomenų registrų yra užblokuota. Tai reiškia, kad jei ADC keitimas vyksta po ADCL nuskaitymo, ir baigiamas iki ADCH nuskaitymo, tai joks registras nepakeis savo reikšmės ir keitimo rezultato duomenys bus prarasti. Kai ADCH nuskaitymas baigiamas, ADC priėjimas prie ADCH ir ADCL atnaujinamas. ADC turi savo pertraukimus, kurie gali būti įjungiami, kai konvertavimas baigtas. Kai, nuskaitant ADCH ir ADCL, ADC prieiga prie duomenų registrų yra uždrausta, pertraukimas bus įjungiamas net jei ir konvertavimo rezultatai prarasti. ATmega8 analoginis-skaitmeninis keitiklis yra optimizuotas darbui su analoginio signalo šaltiniais turinčiais išėjimo varžą apytiksliai 10 kiloomų ar mažesnę. Tokiu atveju keitimo greitis bus nedidelis. 1.10. Fotorezistoriai Fotorezistoriai veikia dėl fotolaidumo reiškinio monokristalinio arba polikristalinio [15] puslaidininkio plokštelėse, taip pat sudarytuose ant dielektrinio pagrindo polikristaliniuose puslaidininkio sluoksniuose. Neapšviesto fotorezistoriaus tamsinė varža yra didelė. Veikiant šviesai, padidėja krūvininkų koncentracija, ir fotorezistoriaus varža sumažėja. paveiksle, 7pav.(a) atvaizduota fotorezistoriaus voltamperinių charakteristikų šeima. Dažniausiai voltamperinės charakteristikos yra tiesinės. Jų parametras – šviesos srautas Φ. Per neapšviestą fotorezistorių teka tamsinė srovė. Didėjant šviesos srautui Φ, srovė stiprėja. Srovės I ir tamsinės srovės I0 skirtumas yra fotosrovė. Fotorezistoriaus srovės priklausomybė nuo šviesos srauto yra netiesinė 7 pav. (b). 7pav. Fotorezistoriaus voltamperinės charakteristikos (a) ir liuksamperinė charakteristika (b) [15] Taip yra todėl, kad didėjant šviesos srautui, didėja krūvininkų koncentracija ir didėja jų rekombinacijos tikimybė. Svarbus fotorezistoriaus parametras yra lyginamasis fotojautris S = If / (ΦU); čia If – fotosrovės stipris, veikiant šviesos srautui Φ ir fotorezistoriaus įtampai U. Dėl reiškinių, aptartų nagrinėjant fotolaidumą, fotojautris priklauso nuo šviesos bangos ilgio. Fotorezistoriai taikomi nuolatinės ir kintamosios srovės grandinėse. Jų trūkumas – didelis inertiškumas. 1.11. Impulso pločio moduliacija Šviestuvo reguliatoriaus veikimas paremtas impulso pločio moduliavimu (angl. PWM – Pulse Width Modulator). Tam yra naudojama impulso pločio moduliacija: kai impulso periodas yra pastovus, o keičiama tik impulso trukmė. PWM yra analoginio signalo lygio kodavimas skaitmeniniu būdu. Paveiksle matome tris skirtingus impulso pločio moduliacijos signalo grafikus. Pirmame grafike matome PWM signalą kai periodą aukštas lygis užpildo 90 procentų(8 pav.). Sekantys du grafikai rodo 10 ir 50 procentų. Taigi šiuose trijuose grafikuose užkuoduotos trys skirtingos analoginio signalo reikšmės nuo maksimalios galios. 8 pav. Impulso pločio moduliacija [17] Jeigu šį signalą praleisti per žemo dažno filtrą tai išėjime gautume nuolatinę įtampą kurios dydis priklauso nuo impulso pločio. Tokiu būdu keičiant impulso trukmę galima reguliuoti į apkrovą atiduodamą vidutinę įtampą, o tuo pačiu ir galią. Impulsinė platuminė moduliacija naudojama formuojant sudėtingos formos analoginius signalus impulsiniuose stabilizatoriuose, taip pat analoginės informacijos kodavimui ir perdavimui, apsaugant ją nuo trikdžių. Praktiškai visuose šiuolaikiniuose mikrovaldikliuose yra galimybė formuoti viena ar daugiau nepriklausomų PWM uostų. Labai lanksčios mikrovaldiklio konfigūravimo galimybės leidžia naudoti įvairiose elektroninio valdymo ir automatikos schemose. 1.12. Optronai Optronai tai optinės elektronikos įtaisai, sudaryti iš šviesos spinduolio, optinio kanalo ir fotoimtuvo (9 pav.). 9 pav. Optronas [16] Spinduolio vaidmenį paprastai atlieka šviesos diodas, elektrinį įėjimo signalą paverčiantis [16] šviesos signalu. Fotoimtuve šviesos virpesiai vėl paverčiami elektriniu signalu. Fotoimtuvo vaidmenį gali atlikti fotorezistorius, fotodiodas, fototranzistorius ar fototiristorius (10 pav.). 10 pav. Optronų fotoimtuvų tipai ir jų voltamperinės charakteristikos [22] Optronuose spinduolis yra elektriškai izoliuotas nuo fotoimtuvo. Optiniu kanalu informacija perduodama viena kryptimi. Todėl optronuose praktiškai nepasireiškia grįžtamasis ryšys, ir išėjimo grandinė neturi įtakos įėjimo grandinei. Optronai pasižymi dideliu elektriniu atsparumu (10-100kV), plačia darbinių dažnių juosta, pradedant juo nuolatinės srovės. Optronai naudojami atskirų elektroninių grandinių sujungimui, daugiausia kompiuterių ir matavimo prietaisų ir automatikos maitinimo įrenginiuose, kuriose reikalinga elektrinė izoliacija tarp jų, o taip pat bekontaktei elektros grandinių komutacijai vietoje elektromechaninių relių. 3. Apšvietimo valdymo projektinė dalis 1.1. Dalyvavimo jutiklis Darbui pasirenkame dalyvavimo jutiklio schemą(11 pav.), kurios pagrindinis aktyvinis elementas yra Šmito IR-NE trigeris. 11 pav. Dalyvavimo jutiklio schema [20] Jutiklio schema yra sudaryta iš integrinės mikroschemos 4093, šviesos diodo, įtampą stabilizuojančios mikroschemos 7805, ir keleto pasyviųjų komponentų. Pirmasis Šmito trigeris (IC1a) dirba aktyviame generatoriaus režime, kurio dažnis apie 10 kHz, apsprendžiamas varžos R1 ir kondensatoriaus C1 dydžiais. Generuojami stačiakampiai impulsai per paderinamą varžą R2 ir kondensatorių C1 sujungti su jutiklio antena S1. Iš to paties taško per C2 impulsai patenka ir į sekančio trigerio (IC1b) 12 kontaktą. Čia impulsų amplitudė, paderinamos varžos R2, parenkama minimali, bet pakankama, kad IC1b trigeris suveiktų nuo impulsų, todėl jo išėjime gauname tokią pat impulsų seką. Šie impulsai per D1 diodą užkrauna kondensatorių C4, kuris išsikrauna per varžą R4. Kadangi jos varžą yra didelė, tai iškrovos trukmė yra daug didesnė už užsikrovimo trukmę, tai kondensatorius yra pastoviai užsikrovęs iki aukšto lygio, pakankamo, kad trečiasis trigeris (IC1c) suveiktų ir jo išėjime būtų pastovus žemas loginis lygis. Šio trigerio išėjimo lygis kontroliuojamas šviesos diodu D2. Prisartinus žmogui prie jutiklio antenos, padidėja ekvivalentinis talpumas C1 ir C2 sujungimo vietoje. Dėl šios priežasties impulsų, patenkančių į IC1b, amplitudė sumažėja tiek, kad nepakanka šio Šmito trigerio suveikimui ir jo išėjime atsiranda žemas loginis lygis. Kondensatorius C4 išsikrauna ir persijungia trečiasis trigeris (IC1c), kurio išėjime atsiranda aukštas loginis lygis, ir šviesos diodas D2 ima šviesti. Kad užtikrinti stabilų jutiklio veikimą (12 pav.) jo maitinimo įtampa yra stabilizuota 7805 integrinės mikroschemos tipo įtampos reguliatoriumi IC2. 12 pav. Dalyvavimo jutiklis Pagaminus jutiklį, atlikti bandymai, prijungiant skirtingo dydžio ir formos antenas. Prijungus 1,5 m ilgio 3 mm skersmens laidą, jutiklis stabiliai suveikia 50-60 cm atstumu. Kaip anteną naudojant 40x160 mm dvipusio stiklotekstolito plokštę suveikimo atstumas sumažėja iki 20 cm. 1.2. Valdymo blokas Valdymo blokas tai pagal „Arduinio“ schemą surinkta plokštė kuri sudaryta iš AVR RISC architektūros 8 bitų mikroprocesoriaus ATmega8 su taktinio dažnio kvarciniu rezonatoriumi ir jungtimis maitinimui, programavimui atskiros kontaktų grupės pagal uostų rūšis. „Arduino“ tai yra prototipinių elektroninių įrenginių kūrimo plokštė (13 pav.) 13 pav. Valdymo blokas Jo brėžiniai, programinė įranga, specialios bibliotekos skirtos programų rašymui ir įkėlimui į plokštę visa tai yra prieinama viešai. Bendravimas ir programų įkėlimas kompiuteriu vyksta per RS232 uostą yra plokštės versijų ir su USB uostu, tačiau jos yra dvipusės ir sudėtingesnės pagaminti. Užprogramuoti plokštę, kad ji galėtų naudoti „Arduino“ bibliotekas yra naudojama ICSP jungtis. Informaciniai diodai (14 pav.): led14 (Power Led) maitinimo kontrolės diodas, RXled mirksi kai duomenys siunčiami iš kompiuterio, TXled mirksi kai duomenys siunčiami į kompiuterį. LED diodas naudojamas programų testavimui. Reset mygtukas naudojamas iš naujo paleisti programą arba paruošti „Arduino“ naujos programos įkėlimui. Prie vieno iš (ADC) analoginio-skaitmeninio keitiklio uostų prijungtas rezistoriaus ir fotorezistoriaus įtampos daliklis. Panaudotas fotorezistorius VT83BN3. Apšvietimo lygis reguliuojamas sklende ir gali būti suderinamas pagal vartotojo pageidavimą bei naudojamo šviestuvo galingumą. Taip pat, esant būtinybei, galima išmatuoti liuksmetru- apšviestumo matavimo prietaisu. 14 pav. Valdymo blokas su ATmega8 [19] Atliekant smulkius darbus reikia 400-500 lx apšvietimo, o skaitant pakanka 30-50 lx. Mano naudojamos LED lempos teikiamas šviesos srautas yra 200 liumenų pavyzdžiui jeigu apšviestume vieną kvadratinį metrą gautųsi 200 lx apšviestumas. 1.3. Apšvietimo reguliavimo plokštė Šviestuvo galios reguliavimo grandinėje naudojama diodų tilteliu (15 pav.) išlyginta elektros tinklo įtampa, kurios atiduodama galia apkrovai keičiama didelės galios lauko tranzistoriumi, dirbančiame rakto režime. Todėl šilumos pavidalu išskiriama galia yra minimali. 15 pav. Apšvietimo reguliatorius schema[21] Kad nebūtų galvaninio ryšio tarp elektros tinklo ir mikroprocesoriaus grandinių, tarp mikroprocesoriaus išėjimo ir šviestuvo reguliatoriaus lauko tranzistoriaus jungiamas optronas(16 pav.) . 16 pav. Apšvietmo reguliatorius Impulso pločio keitimą mikroprocesoriuje ATmega8, galima realizuoti, panaudojant jame esančius taimerius. Kad apšvietimo prietaisuose nebūtų pastebimas regėjimui kenkiantis mirgėjimas, dažnis parenkamas virš 50Hz, kas mikroprocesoriumi lengvai išsprendžiama. Dažnai buityje naudojami šviestuvai maitinami 12 voltų įtampa. Jie yra saugesni nei maitinant tiesiogiai iš 220 V elektros tinklo. O jei tokių lempų maitinimui naudojama nuolatinė įtampa, apšvietimo reguliatoriaus schemą galima supaprastinti žr. (1 priedas). 1.4. Programinė įranga Apšvietimo valdymo programa buvo parašyta naudojantis „Arduino0017“ programa. Kuriamos programos „Arduino“ aplinkoje vadinamos Sketch (liet. eskizas). Pagrindiniai programos valdymo mygtukai iš kairės į dešinę (17 pav.) 17 pav. Valdymo mygtukai • Kompiliavimo mygtukas (kodo tikrinimas) • Stop mygtukas (COM uosto monitoriaus sustabdymas) • Naujas Sketch • Atidayti Sketch • Išsaugoti Sketch • Įkelti Sketch į mikrokontrolerį. • COM uosto monitorius. „Arduino“ programavimo kalba yra paremta „Wiring“ kalba taip rašoma oficialioje svetainėje. Iš tikrųjų jokios kalbos čia nėra programos yra rašomos C/C++ kalba, o kompiliuojamos plačiai žinomo kompiliatoriaus „WinAVR“ pagalba. Esmė tame, kad yra naudojamas bibliotekų rinkinys turintis keletą funkcijų (pvz: pinMode) ir objektų (pvz: Serial). Viena iš tokių bibliotekų rinkinių aš panaudojau savo darbe tai yra Button.h . Biblioteka parsisiunčiau iš oficialios „Arduino“ svetainės ir įkėliau į hardware/libraries katalogą. Tuomet programos pradžioje užrašiau eilutę „#include

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 5945 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • Įvadas 4
  • 1. Mikrovaldiklių ir jų programatorių apžvalga 6
  • 1.1. Procesoriniai mikrovaldikliai 6
  • 1.2. PIC mikrovaldikliai 6
  • 1.3. AVR mikrovaldikliai 7
  • 1.4. ARM mikrovaldikliai 8
  • 1.5. Pasirinkto mikrovaldiklio ATmega8 aprašymas 9
  • 1.6. ATmega8 mikrovaldiklio sąsajų su kompiuteriu apžvalga 10
  • 1.7. Programatorių apžvalga mikrovaldikliui ATmega8 11
  • 2. Naudojamų komponentų veikimo principų analizė 13
  • 2.1. Judesio jutiklių ir dalyvavimo jutiklių palyginimas 13
  • 2.2. Analoginis-skaitmeninis keitiklis 15
  • 2.3. Fotorezistoriai 17
  • 2.4. Impulso pločio moduliacija 18
  • 2.5. Optronai 19
  • 3. Apšvietimo valdymo projektinė dalis 21
  • 3.1. Dalyvavimo jutiklis 21
  • 3.2. Valdymo blokas 22
  • 3.3. Apšvietimo reguliavimo plokštė 24
  • 3.4. Programinė įranga 25
  • 3.5. Programos struktūrinė schema 28
  • 3.6. Apšvietimo valdymo blokinė schema 29
  • Išvados ir rekomendacijos 30
  • Literatūra 31
  • 4. Priedai 33

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
38 psl., (5945 ž.)
Darbo duomenys
  • Informacinių technologijų bakalauro darbas
  • 38 psl., (5945 ž.)
  • Word failas 1 MB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį bakalauro darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt