Gyvenamoji aplinka: erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Dažniausiai jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne, miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje.
Išorinė sandara ir kūno danga: kūnas plokščias, padengtas chitinine danga, apaugęs šereliais, be skersinės pertvaros. Kojos trumpos, jų keturios poros, tik truputį ilgesnės už kūną arba tokio pat ilgio.
Judėjimas: juda lėtai keturiomis poromis kojų.
Mityba: maitinasi gyvūnų bei žmonių krauju ir audinių skysčiu. Kraują siurbia lėtai (nepastebėta erkė kraują gali siurbti net iki 15 dienų). Prisisiurbusi kraujo erkė gali išgyventi labai ilgai. Smulkiausi grybai, vandens dumbliai ir pūvančios augalų liekanos.
*Kietam maistui kramtyti susiformuoja graužiamojo tipo burnos aparatas – ant žandikaulių atsiranda dantys maisto dalelėms sutrinti.
*Erkių, mintančių skystu maistu, burnos dalys tampa duriančiomis-siurbiančiomis – žandikauliai virsta plonais į adatas panašiais šereliais, praduriančiais dirvos augalų ir gyvūnų dangas ir išsiurbiančiais iš jų maisto medžiagas.
Dauginimasis: lytinis: viena erkė turi tik vienos lyties lytines ląsteles. Daugumai erkių būdingas išorinis apvaisinimas, tačiau erkės gali daugintis ir vidinio apvaisinimo pagalba.
Vystimasis: netiesioginis, vystimosi ciklą sudaro kiaušinis, lerva, nimfa ir suaugusysis organizmas.
Reikšmė: daugelis erkių dažnai būna pavojingi paukščių, gyvulių ir žmogaus ektoparazitai. Jos perneša įvairių gyvūnų bei žmonių ligų sukėlėjus (pvz.: erkinį encefalitą, laimo ligą).
Kai kurios erkės padeda didinti dirvos derlingumą, skaidydamos negyvas augalų liekanas.
Tam tikros erkių rūšys — plėšrūnės. Jos naikina žmogui kenksmingas augalines erkes.
Prisitaikymas parazituoti: 1. Yra labai mažos, sunku pastebėti bei išimti prikibusią erkę.
2. Labai greitas reprodukcinis ciklas: per kelias dienas gali išsivystyti tūkstančiai erkių.
3. Yra prisitaikiusios šeimininko kūne palikti specifinį šeimininko imuninę sistemą slopinantį baltymą, kad erkei prisikabinus, šeimininko imuninės sistemos antikūnai jos nepultų.
4. Tyrimai rodo, kad kai kurios medžiagos, kurias maitinimosi metu gamina erkių seilių liaukos, pvz., SAT faktorius (seilėmis aktyvuojamas perdavimo faktorius) ar kalretikulinas, gali suteikti sąlygas maitinimo vietoje sustiprinti patogeno perdavimą.
Bitė
Klasifikacija
• Tipas – nariuotakojai
• Klasė – vabzdžiai
Kūno danga
Bitės kaulų neturi. Jų kūnas apdengtas chitinu. Kad bitė galėtų...
Šį darbą sudaro 4114 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!