Svarbiau atrodyti ar būti? Rašinio dėstymo išklotinė

I teiginys: Žmogus turi pasirinkti tokį gyvenimo kelią, kuris geriausiai atskleidžia jo prigimtį ir gabumus, o ne pateisina aplinkinių lūkesčius, priešingu atveju individas bus pasmerktas kančiai, nes nuolat jausis suvaržytas, negalės realizuoti savęs.

Argumentai

Kontekstas

1. Šiuolaikinis žmogus, bijodamas būti pasmerktas, dažnai linkęs vadovautis svetima, o ne sava nuomone, nes taip išliks ,,patogus" kitiems. Tačiau nuolatinė baimė sulaužyti iš anksto įskiepytas gyvenimo nuostatas, veda link ryšio su savimi praradimo ir iš to kylančios vidinės kančios. Psichologiniame bernardinai.lt G. Markevičiaus straipsnyje ,,Ar būti savimi?" pabrėžiama, jog ,,Perdėtas susirūpinimas socialiniu pripažinimu trukdo būti savimi, nes skatina ignoruoti savo jausmus, norus ir pataikauti kitų lūkesčiams; orientuojamasi ne į savo, o į aplinkinių įsitikinimus.", todėl, anot minimo vokiečių psichologo F. S. Perlso, ,, asmuo gali augti ir stiprėti tik remdamasis savo vidine prigimtimi, o ne ambicijomis ar dirbtiniais tikslais."

2. V. Mykolaičio-Putino psichologiniame romane ,,Altorių šešėly" vaizduojama dramatiška Liudo Vasario būtis, kuomet jo meninę rašytojo prigimtį varžo kunigo sutana. Vasaris, nenorėdamas nuvilti tėvų, pasirinko kunigo kelią, bet gyvo tikėjimo niekad nejuto, vietoj jo nuolat jautė stiprų norą kurti. Tačiau to negalėjo daryti laisvai, nes poetiniam įkvėpimui būtina žemiško gyvenimo, meilės patirtis, kuri dvasininkui neleistina, laisvas, jausmingas rašymas taip pat negalimas, nes kunigo kūryba turi būti sakrali, todėl varžydamas prigimtinus gabumus Vasaris kenčia, nerealizuoja savęs.

• V.M.Putinas - XXa. vid. moderniosios literatūros atstovas, pirmojo lietuvių psichologinio romano autorius.

• Religingumas buvo viena pagrindinių poeto šeimos vertybių, beigęs 4 gimnazijos klases pasuko kunigo keliu ir įstojo į Seinų kunigų seminariją, vėliau studijavo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje.

• Jau II kurse publikavo pirmuosius eilėraščius, kuriose buvo juntama Maironio įtaka, vėlesnėje kūryboje ėmė ryškėti meniškos prigimties ir seminarijos rutinos keliami sielos prieštaravimai.