Šv. Mikalojaus bažnyčios architektūra

Pirmieji gotikiniai pastatai pasirodė XII amžiaus viduryje Prancūzijoje. Masyvias sunkias romaninių pastatų sienas pakeitė lengvi karkasai, aukštą vidaus erdvę – ištakūs interjerai, rūsčias fasadų plokštumas—dinamiškai aukštyn besiveržiantys plastinio meno kūriniai.
XII-XIV amžiais gotikos stilius paplito Vakarų, Pietų ir Šiaurės Europos šalyse. Šis stilius įsigalėjo pirmiausia tose šalyse, kuriose buvo labai išsivystę feodaliniai visuomeniniai santykiai, katalikiškoji ideologija, sparčiai augo miestai. Po Žalgirio mūšio sustiprėjus Lietuvos ekonomikai, šalyje išplito monumentalioji statyba, atsirado naujų tipų mūrinių pastatų. Daugelis visuomeninių pastatų mūsų dienų nepasiekė. Palyginti geriau išsilaikė dauguma kulto pastatų. Kai vėlyvosios gotikos laikotarpiu Vidurio Europos šalyse paplito keletas halinių bažnyčių variantų, Lietuvoje statyti tik dvejopi – trijų travėjų kvadratiniai ir keturių arba penkių travėjų stačiakampiai pastatai. Visi jie yra trinaviai su presbiterija užsibaigiantys trisiene apsida.
Seniausias pasiekęs mūsų dienas halinis kvadratinis pastatas su šventoriaus tvora Lietuvoje – Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia. Pastatyta XIV amžiuje dar prieš krikščionybės įvedimą, matyt Vilniuje gyvenusiems užsienio amatininkams ir pirkliams. Tuo metu šalia bažnyčios ėjo viena gyviausių magistralių – Trakų kelias, kuris tik XVI amžiuje pastačius miesto sieną su vartais buvo pakreiptas dabartine trasa.
Per 600 metų šv. Mikalojaus bažnyčia ne kartą buvo remontuota ir perstatyta. XVI amžiaus pradžioje sumūryti stulpai ir suskliausti stulpai.
Kretingos gatvė lanku juosia netaisyklingo plano šventorių, aptvertą mūro tvora. Bažnyčia stovi šventoriaus viduryje, nedideli jos tūriai mažai išsiskiria iš aplinkos. Bažnyčia – halinė. Pastato planą sudaro ne visiškai taisyklinga keturkampė 1315 didumo, trinavė, trijų travėjų halė ir trumpa, platesnė už centrinę navą presbiterija, kurią užbaigia disimetriška trisienė apsida.
Prie presbiterijos šiaurės vakarų šono yra trijų tarpsnių varpinės bokštas, kurio aukštis 23,9m, ir išsikišusi zakristijos patalpa. Įeinama į bažnyčią iš pietvakarių galo ir iš šiaurės vakarų šono (čia yra nedidelis XIX amžiaus pristatytas prieangis). Seniausios dalies (navų ir presbiterijos) sienų mūras kiautinis: viduje lauko akmenys, o paviršius mūrytas iš stambių tamsiai raudonų plytų. Sienos storis navų dalyje – 1,25m,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!