Suvereniteto sąvoka ir požymiai

Suvereniteto sąvokos daugialypiškumas bei istorinė raida kelia daug klausimų tarptautinėje teisėje. Daugelis tarptautinės teisės specialistų yra pateikę savo nuomonę, ar besiremdami teisės filosofų samprotavimais sukūrę savas valstybės suvereniteto interpretacijas.
Suverenitetas – tai išimtinė galia, kurią riboja tik tarptautinė teisė ir kurią turi kiekviena valstybė, kuri gali būti laikoma tarptautinės teisės subjektu. Tokia valstybė yra nepriklausoma, nepaklūstanti jokio kito tarptautinės teisės subjekto valdžiai. Ar tikrai yra būtent taip?
Šią temą pasirinkau būtent todėl, kad paskutiniu metu, kai integracija į tarptautines organizacijas įgauna vis didesnį pagreitį, suvereniteto sąvoka kelia nemažai problemų net ir tarptautinės teisės specialistams, nekalbant apie pradėjusius studijuoti tarptautinę teisę studentus.
Suvereniteto problematiką analizuojančių veikalų yra nemažai, tačiau rašydamas darbą rėmiausi Benedikto Kingsburio straipsniu „Suverenitetas ir nelygybė“, nes man patiko jo požiūriai į nagrinėjamą temą.
Darbe bandžiau atskleisti, kas sudaro suvereniteto sąvoką, jo požymius bei suvereniteto ir tarptautinės teisės santykius.
1. SUVERENITETO SĄVOKA ISTORINIAME KONTEKSTE
Suverenitetas – vienas iš žodžių, dažnai minimas politinių filosofų raštuose, ir turbūt vienintelis žodis, kuris sukėlė tiek daug intelektualinio sujudimo bei tarptautinio neteisingumo.
Suvereniteto teorija reiškė pradžią mėginant analizuoti vidinę valstybės struktūrą. Politiniai filosofai (Nikolas Machiavelis, gyvenęs 1469 – 1527 metais, Jeanas Bodinas (1530 -1569), kuris teigė, kad suverenitetas yra įstatymų nevaržoma valdžia ir kuriam apskritai egzistavo tik absoliutus suverenitetas ir Tomas Hobsas (1588 – 1679) mokė, kad kiekvienoje valstybėje turi būti tam tikras vienetas, kuris turėtų aukščiausiąją įstatymų leidžiamąją galią ir/arba aukščiausią politinę valdžią. Šios teorijos pradžia yra XVI amžius, tačiau teisininkams geriausiai žinomas kiek vėlesnis šios teorijos atstovas, Johnas Austinas (1790 – 1859), kuris teisę laikė suvereno įsakymus, kurie buvo paremti sankcijų grėsme. Šios teorijos neatitiko tarptautinė teisė, todėl Austinas teigė, kad tarptautinė teisė – tai ne teisė, bet kaip teigia daugelis teisininkų – teoretikų, sunku rasti teisinę sistemą, kuri atitiktų šią teoriją. (M. Akehurst, P. Malanczuk „Šiuolaikinės tarptautinės teisės įvadas“ psl. 43)
Pagal šią teoriją buvo teigiama, kad paties suvereno...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!