Strategija bei strateginis valdymas

Strategijos kaip mokslo kilmė yra karinė. Strateginio valdymo mokslo pradžia laikomi 1960 m. Kai kurie traktatai apie karo meną jau pasirodė ir anksčiau, V a.p.m.e. Strateginio valdymo mokslo pradmenis 1964 m. suformavo Harvardo universitetas. Kai kurie terminai ir šiandien turi karinį atspalvį (vengti išsibarstymo). Taip pat naudojami kai kurie karinių strategijų principai, pabrėžiantys manevravimą, koncentracijos, iniciatyvumo ir lankstumo svarbas.
Agresyvios strategijos naudojamos versle.
Karinės strategijos skiriasi nuo viešųjų organizacijų strategijos.
☼ Antras planas, remiantis psichologija, ir numatoma reagavimas į priešo veiksmus.
Karo moksluose strategija siekiama visiško priešo sunaikinimo, o versle siekiama konkurentą prislopinti.
Strateginio valdymo ištakos.
„Virtos varlės sindromas“ (vadyboje).
2 pagrindinės strategijos kūrimo prielaidos:
1. Nepasitenkinimas esama padėtimi arba perspektyva.
2. Veiklos sąlygų neapibrėžtumas.
Strateginio valdymo evoliuciją sudaro 4 pagrindiniai etapai (Greenly):
1. Iki 1950 m. Ankstyvasis bandymas valdymą padaryti nors kiek sistemišką, biudžetus sudarant vieneriems metams ir juos kontroliuojant.
2. Ilgalaikis planavimas. Nuo 1950 iki 1960 m. Buvo stengiamasi numatyti praeities tendencijas ir jas pritaikyti ateičiai.
3. Nuo 1960 iki 1970 m. Teigiama, kad praeities tendencijos nebūtinai kartojasi ateityje, todėl dėmesys buvo kreipiamas į organizacijos aplinkos tyrimą.
4. Nuo 1970-ųjų pabaigos. Apėmė ne tik planavimą, bet ir planų įgyvendinimo organizavimą bei kontrolę.
8 dešimtmetyje strateginis valdymas suklestėjo. Vėliau vyko nusivylimas. Planai nelabai susieti su praktika. Pagrindinės funkcijos perėjo į linijinių padalinių kompetenciją. Planavimo tarnybos – tik patarėjai, metodistai, o pagrindinis strategas – vadovai ir padalinių vadovai.
Organizacijos strateginiu valdymu laikomas nuolatinis dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remiantis organizacija laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau panaudoja išteklius.
Strateginio valdymo bendrieji principai, specifika priklauso nuo organizacijos:
☼ Veiklos pobūdžio (produkcijos, paslaugų, idėjų teikimo);
☼ Nuo finansavimo šaltinių (komercinė, nekomercinė organizacija);
☼ Nuo nuosavybės (valstybinės ar privačios organizacijos);
☼ Nuo organizacijos dydžio (didelė, maža organizacija);
☼ Nuo diversifikacijos laipsnio (vienos arba kelių sričių organizacijos).
Strateginio valdymo savybės ir tikslai:
☼ Strateginis valdymas orientuotas į ateitį;
☼ Strateginis valdymas yra ir mąstymo, ir elgsenos būdas. Strateginis mentalitetas orientuotas į tikslą, o nereikšmingos smulkmenos ignoruojamos (strateginis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!