Stoikų moralės recepcija keturiose M. K. Sarbievijaus etinėse odėse

Stoikų moralės recepcija¹ keturiose M. K. Sarbievijaus etinėse odėse

Šių dienų visuomenėje, kaip niekad garbinančioje jaunystės kultą, dviminutę šlovę, laikiną sėkmę ir įvairiausius kraštutinumus, dažnai dvasiai tampa slogu. Todėl tiek vyresniems, tiek jaunuomenei išeitimi galėtų tapti menas, atveriantis kitokią, kokybiškesnio gyvenimo galimybę, nes kūryba yra tam, kad „mažiau mane slėgtų mano mirtingumas“ (Č. Milošas, Filologija). Skaitytojui sąlytis su menu, kultūra galėtų tapti neįkainojamai prasmingas: „pro lakštingalų krūmą / jam nušvinta žvaigždynas - gelmėj / tos sekundės išnyksta atstumai / ir laike ir beribėj erdvėj“ (A. Marčėnas, Aš esu). Dvasios ramybę beveik šviesos greičiu pro šalį skriejančiame pasaulyje galėtų suteikti stoikų moralė - Senekos ar Marko Aurelijaus tekstų skaitymas. Arba garsiausio XVII a. Europos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus etinės odės, kuriose gausu stoikų moralės atspindžių.

Vìsos visuomenės, anksčiau ar vėliau, ima kalbėti apie felicitarinę politiką, nes individo (taip pat ir valstybės) laimės klausimas visada buvo ir bus laikomas svarbiausiu. Patyrinėkime šiuo aspektu Sarbievijaus eiles: kas, anot Baroko epochos poeto, yra laimingas žmogus ir kaip (ar) ši laimės nuostata susijusi su postmodernia mūsų dienų visuomene. Kadangi Sarbievijui didžiulę įtaką padarė Senekos filosofija², reikėtų prisiminti šios filosofijos šerdį – dorybę (lotyniškai - virtus). Ką apibrėžia „dorybės“ sąvoka? Apžvelkime keturias pagal atnaujintas vidurinio ugdymo bendrąsias programas rekomenduojamas³ odes: „Krispui Levinijui“ (I d., 4), „Telefui Likui“ (I d., 7), „Janui Libinijui“ (IV d., 12) ir „Pauliui Kozlovijui“ (IV d., 35)⁴. Vienintelėje odėje „Janui Libinijui“⁵ du kartus įvardijama pati dorybės sąvoka: „Tad lai paslėps mane / Mana dorybė.“ („Me melius tegat / Privata virtus.“) ir „Dorybė vengia, net jei verta yra, / Šlovingo garso.“ („Semota laudem si meruit, vetat / Audire Virtus.“). Taigi dorybė slepia žmogų nuo šlovės. „Bet kodėl?” – paklaustų nustebęs šių dienų individas, nepaliaujamai tos šlovės ieškantis loterijose, televizijoje, socialiniuose tinkluose. Sarbievijus atsako: „Savęs aš pilnas. Ko man daugiau norėt?“ Buvimas su savimi, savistaba, mėgavimasis pilnatve toli nuo minios – štai kas Sarbievijaus odės subjekto laimė. Tokiai laimei nereikia žiūrovų (nelengva vojerizmo eroje gyvenantiems tą suprasti!). Poetas priduria:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!