Stoikų etika

Po Aleksandro Makedoniečio užkariavimų Graikijos kultūra paplito ir susiliejo su senovės Rytų kultūra. Graikija ilgam išliko kultūriniu ir dvasiniu centru net ir patekusi į Romos valdžią. Iš graikų sėmėsi išminties senovės Romos intelektualai. Jie laikė save tiesioginiais graikų civilizacijos paveldėtojais.
• žmogaus gyvenimo sąlygas lemia aukštesnės jėgos, jų nustatyta tvarka. Tačiau jai trukdo kvaili arba blogi žmonės.
Tokia filosofinė kryptis vadinama stoicizmu.
Stoicizmas – (gr. stoa – portikas Atėnuose, kur buvo krypties pradininko Zenono iš Kitijo – mokykla) – viena iš pagrindinių helenizmo ir romėnų filosofijos krypčių, padariusi didelę įtaką krikščionybei. Stoicizmas sujungė materializmą su racionalizmu, skelbė, jog pasaulio tvarka atspindi dieviškąją išmintį: žmonės gali pasiekti dorybę, harmoniją su visata išmokę išlaikyti pusiausvyrą, pasikliaudami savimi, įgiję drąsos ir įpratę valdytis ir laimės ir nelaimės atveju.
• Vėlyvasis stoicizmas (romėniškais laikotarpis, kurio atstovai Seneka, Epiktetas bei imperatorius Markas Aurelijus).
Stoikų etikos bruožai trumpai
Stoicizmo etikos pagrindinė idėja yra priežastingai ir teologiškai nustatyta išorinio pasaulio raida. Žmogus niekada negalės valdyti išorinių gėrybių, todėl vienintelis jam pavaldus dalykas yra vidinė laikysena. Pasak Senokos: „Kas eina savo noru, tą likimas veda gražiuoju, kas ne – tą jis jėga priverčia.“ Vadinasi, žmogaus tikslas – gyventi sutariant su prigimtimi, tik tuomet jis galės pasiekti harmoniją, kuri suteiks gyvenimo laimę.
Laimę galima pasiekti tik tada, kai sielos ramybės netrikdo joks geismas. Jo atsiradimo priežastis – pernelyg sureikšmintas ir klaidingas vaizdinys. Tuomet jis veikia kaip „pathos“, aistra. Kadangi retai įmanoma pasiekti aistros objektą, žmogus jaučia nepasitenkinimą.
Stoicizmo idealas – apatija, tokių afektų nebuvimas. Stoikai suskirsto afektus i keturias veiksnių rūšis, t.y. malonumas, nemalonumas, troškimas ir baimė. Jų galima išvengti vadovaujantis protu. Tikrosios daiktų vertės suvokimas užkerta kelią netikrų gėrybių siekimui arba pašalina tariamų blogybių baimę. Išvada tokia, jog visos išorinės gėrybės laimės požiūrių yra nevertingos.
Stokai daiktus skirsto į gerus, blogus ir neutralius. Gerais laikomos dorybės, blogais – jų priešybės. Visi likusieji daiktai neutralūs, nes jie nesuteikia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!