Stiprios asmenybės lietuvių literatūroje (pastraipa)

Stiprios asmenybės lietuvių literatūroje

XX a. pirmosios pusės neoromantikas Vincas Krėvė - Mickevičius istorinėje dramoje „Skirgaila“ vaizduoja stiprias asmenybes, kurios kovoja dėl savo tikslo ir nepasiduoda kitų žmonių įtakai. Kūrinyje aprašomas vaidila Stardas, kuris ištikimai saugo narsius karius, gina pagonybę ir ragina valdovą Skirgailą atsisakyti krikščionybės. Jis siekia sugrąžinti pagonybę Lietuvoje ir bando įtikinti valdovą tai įgyvendinti, bet Skirgaila žino, kad kovoti prieš krikščionybę yra neišmintinga, nes taip gali išnykti tauta. XIV a. reikėjo priimti krikščionybę. Tad Jogaila per metus 1387 m. apkrikštijo Lietuvą, išskyrus Trakų kunigaikštystę (priklausančią Skirgailai) ir Žemaitiją. Skirgaila teigė, kad „mes draugaujam, kad jie daugiau nebesigirtų“ - taip jis racionaliai suvokė priimti krikščionybę dėl žmonių gerovės. Tačiau Stardas vis tiek siekia savo tikslo ir ragina valdovą stoti į kovą. Taip atsiskleidžia vaidilos stipri asmenybė, kuri kovoja dėl savo siekio išsaugoti tautos papročius ir tradicijas. Stardas matydamas, kad nepavyks valdovo ir bajorų krūtinėse „keršto gaisrą pakurti“ (vaidila metaforiškai taip teigdamas bando sukelti Skirgailos keršto jausmą) ir atsisakyti naujo tikėjimo, kuris „vokiečiais pjudė mūsų šalį“, paniekina bajorus. Skirgaila giliai širdyje pritaria Stardui, bet jis supranta, kad atsisakyti senųjų dievų yra būtina, nes kitaip priešai puls iš visų pusių ir Lietuvą ištiks prūsų likimas. Todėl valdovas nepasiduoda vaidilos įtakai ir jam teigia: „klausysiu, bet valdymo reikaluose tu man ne patarėjas.“ Tai įrodo, kad kunigaikštis yra tvirta asmenybė. Ne veltui literatūrologas V. Kubilius teigė, kad Skirgaila „nepakenčia jokių prieštaravimų savo valiai, kuri gina Lietuvos interesus, aukodama kitų žmonių laimę ir likimus“. Šioje tragedijoje dramaturgas V. Krėvė – Mickevičius vaizduoja dar vieną nepaprastai kilnios (250) dvasios žmogų, kuris, siekdamas išgelbėti savo mylimos moters garbę ir orumą, išdrįsta paaukoti savo gyvybę. Jaunasis vokiečių riteris Keleris iš pradžių norėjo pasinaudoti Lydos kunigaikštyte Ona Duonute kaip įrankiu, kuriuo būtų galima sukiršinti lietuvių ir lenkų tautas, o vėliau ją įsimyli ir siekdamas apsaugoti Oną Duonutę nuo pažeminimo pasiryžta dėl jos mirti. Kaip humanistas ir neoromantikas, Krėvė labiausiai vertina žmogaus taurius siekius. Juk ne kiekvienas asmuo išdrįstų paaukoti savo gyvybę dėl mylimojo garbės ir orumo. Taigi XX a. pirmosios pusės dramaturgas V. Krėvė – Mickevičius tragedijoje „Skirgaila“ vaizduoja stiprių asmenybių, kurios visomis savo išgalėmis siekdamos kilnių tikslų nebijo susilaukti neigiamų pasekmių, pavyzdžius.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!