Steponas Laurynas Bizijas

1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, Vilniaus akademija pateko į Lietuvos-Lenkijos valstybėje suorganizuotosios švietimo reikalams tvarkyti Edukacinės komisijos rankas ir 1781 m. akademijos bazėje buvo atidaryta Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vyriausioji mokykla, kurioje buvo pradėti dėstyti gamtos ir medicinos mokslai. Naujojoje Medicinos kolegijoje buvo įrengtos dvi erdvios auditorijos, anatomikumas, anatomijos muziejus, patalpos kabinetams ir butai profesoriams.
Pirmieji anatomijos dėstytojai Vilniaus aukštojoje medicinos mokykloje buvo užsieniečiai, bet kai kurių jų išsimokslinimas buvo nepakankamas. Tačiau pirmuoju Vilniaus aukštosios mokyklos anatomijos profesoriumi, turinčiu tinkamą išsilavinimą, reikia laikyti italą Steponą Lauryną Biziją, dėsčiusį 1781-1787 m. anatomiją, o vėliau ir fiziologiją. 1781 m. Bizijas tapo pirmuoju atidaryto medicinos fakulteto dekanu.
Bizijas medicinos mokslus baigė Padujos universitete 1746 m. ir tapo filosofijos ir medicinos daktaru. Nuo 1748 m. Turine jis buvo medicinos kolegijos profesorius, vėliau dirbo Venecijoje. 1763 m. atvykęs į Lietuvą dirbo gydytoju didikų dvaruose, dėstė Akušerių mokykloje. 1770 m. pirmasis Vilniuje mokslo tikslais skrodė žmogaus lavoną ir tai aprašė. Prieš pradėdamas dėstyti paskaitas Lietuvos Vyriausioje mokykloje, Vilniuje jis jau buvo išleidęs keletą mokslinių medicinos studijų: 1770 m. Medicinis ištyrimas protingiems medicinos mokytojams apie keturiolikmečio ligą , 1772 m. S. Bizijo atsakymas draugui filosofui į klausimus, liečiančius melancholiją, maniją ir kaltūną, todėl buvo žinomas išsilavinusių visuomenės sluoksnių.
Iš išlikusiųjų dėstomųjų dalykų programų galima susekti, kad Bizijas anatomiją dėstė 4 kartus per savaitę lotynų kalba, vadovaudamasis žinomo anatomo L. Heisterio vadovėliu, kuriame gana išsamiai buvo nušviesta žmogaus kūno sudėtis. Dėstydamas osteologiją, Bizijas demonstruodavo žmogaus skeletus (dirbtinius ir natūralius), išaiškindavo kaulų pavadinimus, jų sudėtį, paskirtį ir padėtį, taip pat raiščių prisitvirtinimo vietas. 1783 m.Vilnije išleistas Bizijo Viešas bendrosios osteologijos egzaminas. Kad mokiniai geriau įsisąmonintų anatomiją, jis demonstruodavo ir šviežius lavonus. Baigęs osteologijos kursą, skaitydavo splanchnologiją, angiologiją, neurologiją, miologiją, adenologiją ir apibendrindavo viską, aiškindamas visų organų vieningą veiklą. Norėdamas geriau išaiškinti mitybos metu gyvame organizme vykstančius pakitimus, jis atlikdavo eksperimentus su šuniukais,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!