Statybos teisės principai

Įžanga Kiekvienas fizinis, juridinis asmuo, įmonė ar organizacija pirkdami, išsinomuodami ar panaudodami žemės ( miško ) sklypą tam tikriems tikslams privalo atsižvelgti į ūkinės veiklos apribojimus, kurių pagrindu nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos kiekvienam įsigytajam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis bei išsinormuojamam žemės sklypui. Šiame darbe ir pateiksiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 “ Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ trumpą analizę. 1. Ryšių linijų apsaugos zonos Šiame nutarimo skyrelyje nurodoma, kad ryšių linijos yra 2 metrai abipus požeminio kabelio trasos arba orinės linijos kraštinių laidų ir 3 metrai aplink požeminį ar antžeminį stiprinimo punktą. Kai nėra raštiško įmonių, aptarnaujančių šias linijas, leidimo ir darbų metu nesant tos įmonės atstovo ryšių linijos apsaugos zonoje yra draudžiami tokie darbai kaip: žemės kasimas daugiau kaip 0,3 metro; grunto lyginimas buldozeriais ar kita technika; medžių sodinimas; medžiagų, pašarų, trašų sandėliavimas; grunto pylimas; laužų kurenimas; transporto priemonių ir mechanizmų aikštelių rengimas; po orinėmis ryšių linijomis negabaritinių krovinių gabenimas; statybos, geologinių tyrinėjimų, sprogdinimo darbų vykdymas. Taip pat ryšių linijų apsaugos zonose draudžiama užversti ir laužyti įspėjamuosius bei signalinius ženklus. Ryšių linijų apsaugos zonoje laisvai vaikščioti ir, vykdant remonto darbus, važiuoti per jas gali ryšių linijas eksploatuojančios įmonės techniniai darbuotojai, suderinus su žemės savininku, naudotoju ir atlyginant žemės savininkui, naudotojui padarytus nuostolius. 2. Kelių sanitarinės apsaugos zonos Ši zona yra pažymima žemėnaudų planuose ir jos plotis nustatomas apsižvelgiant į autotransporto eismo intensyvumą: Automobilių per parą 250-700 701-3000 3001-7000 Daugiau kaip 7000 Kitais atvejais Kelių sanitarinės apsaugos zonos plotis, metrais Po 20 Po50 Po 70 Po 150 Po 10 Kelių sanitarinė apsaugos zona nustatoma atsižvelgiant į tai, kad būtina plėsti bei rekonstruoti kelių tinklą ir į tai, kad autotransportas daro neigiamą poveikį aplinkai. Toliau šiame skyriuje nurodomi žemės ūkio naudmenų, esančių sanitarinėje apsaugos zonoje, apribojimai. Būtent ganyti gyvulius, šienauti, auginti pašarinius šakniavaisius, bulves, daržoves, vaismedžius, vaiskrūmius, medinguosius augalus, vaistažoles, veisti sodus, statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus yra draudžiama. Išimtis – jei kelio sanitarinėje apsaugos zonoje auga vėjo greitį mažinantys želdiniai ( 3 -4 eilės spygliuočių medžių bei krūmų ) už jų esančios žemės ūkio naudmenos naudojamos be jokių apribojimų. Vėjo greitį mažinančius želdinius, augančius kelio sanitarinėje apsaugos zonoje ne miško žemėje, negalima kirsti neturint savivaldos vykdomosios institucijos išduoto leidimo, kuris nustatyta tvarka turi būti suderintas su kitomis valstybinėmis tarnybomis. 3. Geležinkelių ir jų įrenginių apsaugos, rezervinė, bei sanitarinė apsaugos zonos Geležinkelių ir jų įrenginių apsaugos zona nustatoma tokio dydžio: Neužpustomuose ruožuose po 20 metrų abipus žemės sankasos ar gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų sienos. Užpustomuose ruožuose, taip pat ruožuose, einančiuose miškais po 45 metrus abipus žemės sankasos ar gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų sienos. Užpustomų ruožų nesaugomose pervažose Po 70 metrų abipus kraštinių bėgių , pamažu šią zoną siaurinant iki 45 metrų abipus kraštinio bėgio Geležinkelio  rezervinė zona  skiriama  antriesiems  ar kitiems keliams  tiesti, stotims  plėsti, geležinkelio linijoms modernizuoti   bei    geležinkelio   įrenginių   perspektyvinei statybai.Šios zonos  dydis nustatomas perspektyviniuose projektuose,planuose, atsižvelgiant į geležinkelio plėtojimo perspektyvą. Geležinkelio sanitarinė apsaugos zona yra 100 metrų pločio žemės juostos nuo kraštinių bėgių. 4. Navigacijos ženklų, naudojamų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bei valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose, veikimo zonos. Navigacijos Ženklo veikimo zonoje,  nesuderinus klausimo  su Klaipėdos valstybinio jūrų  uosto  kapitono  valdyba  (jeigu  šie  ženklai  naudojami Klaidėdos valstybiniame  jūrų uoste)  arba  su  Vidaus  vandens kelių direkcija  (jeigu šie  ženklai naudojami  vidaus  vandenų keliuose, taip pat šių kelių 20 metrų pločio pakrantės zonoje),draudžiami statybos,  mechanizuoti žemės kasybos bei žemės ūkio darbai. 5. Aerodromų ir karo aviacijos bazių apsaugos zonos. Greta aerodromų ir karo aviacijos bazių, nesuderinus atitinkamų darbų su Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos direkcija ir karinių oro pajėgų vadovybe, draudžiama atlikti šiuos darbus: 1. Visoje LR teritorijoje: a) tiesti  oro ryšių, aukštos įtampos elektros tiekimo linijas, įrengti  kitus  objektus,  skleidžiančius  radijo  bei elektromagnetines bangas,  ir statyti labai pavojingus sprogimo atžvilgiu objektus; b) statyti pramonės ir kitas įmones, dėl kurių veiklos blogėja matomumas aerodromo apsaugos zonoje; 2. įrengti   sąvartynus,  statyti  gyvulininkystės, žvėrininkystės fermas,  taip pat kitas įmones, apie kurias gali telktis daug  paukščių, 15  kilometrų spinduliu  nuo  aerodromo kontrolinio taško; 3. Statyti objektus aerodromo apsaugos zonoje: Statunių, statomų aerodromų apsaugos zonoje aukštis metrais Bet kokio aukščio >= 4 >= 10 >= 50 Atstumas nuo tūpimo ir pakilimo tako 300 m 600 m 5 km. 30 km. 6. Elektros linijų apsaugos zonos. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatonas atsižvelgiant į šios linijos įtampą: Elektros oro linijos įtampa, kV 5 Tiesti orines elektros linijas >5 Tiesti požeminius elektros kabelius >3,5 Statyti laikinuosius pastatus >8 (nuo grupinio baliono) Statyti gyvenamuosius namus, turinčius langų arba durų į požeminių suskystintų dujų rezervuarų puse. Šiuo atveju atstumas tarp gyvenamųjų namų ir suskystintų dujų rezervuarų turi būti: 1.Bendra rezervuarų talpa >=10 kub. metrų 10 2.Bendra rezervuarų talpa 10-20 kub. metrų 15 3.Bendra rezervuarų talpa 20-50 kub. metrų 20 4.Bendra rezervuarų talpa 50-200 kub. metrų 40 Statyti gyvenamuosius namus, neturinčius langų arba durų į požeminių suskystintų dujų rezervuarų puse. Šiuo atveju atstumas tarp gyvenamųjų namų ir suskystintų dujų rezervuarų turi būti: 1.Bendra rezervuarų talpa >=10 kub. metrų 8 2.Bendra rezervuarų talpa 10-20 kub. metrų 10 3.Bendra rezervuarų talpa 20-50 kub. metrų 15 4.Bendra rezervuarų talpa 50-200 kub. metrų 40 Statyti žemės ūkio pastatus prie suskystintų dujų rezervuarų. Šiuo atveju atstumas tarp žemės ūkio pastatų ir suskystintų dujų rezervuarų turi būti: 1.Bendra rezervuarų talpa >=10 kub. metrų 8 2.Bendra rezervuarų talpa 10-20 kub. metrų 10 3.Bendra rezervuarų talpa 20-50 kub. metrų 15 4.Bendra rezervuarų talpa 50-100 kub. metrų 25 5.Bendra rezervuarų talpa 100-200 kub. metrų 35 Laikyti degias medžiagas ir atvirame ore kurti ugnį 10 Statyti elektros transformatorines arba skirstymo įrenginius 15 Užversti kelius prie suskystintų dujų įrenginių, dujotiekio šulinių ir kitų įrenginių. 11. Suskystintųjų dujų pilstymo stočių apsaugos zonos. Suskystintų dujų pilstymo stoties apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 10 metrų žemės juosta aplink dujų pilstymo stoties tvorą (už teritorijos robos). Šioje apsaugos zonoje draudžiama: 1. Statyti pastatus ir kitus statinius 2. Naudoti degias medžiagas bei kūrenti ugnį atvirame ore. Už suskystintų dujų pilstymo stoties apsaugos zonos statant pastatus ( gyvenamuosius, visuomeninius, pramoninius ) ir kitus statinius, nustatomi šie atstumai: Bendra suskystintųjų dujų rezervuarų talpa (kub. metrais) Maksimali vieno su skystintųjų dujų rezervuaro talpa (kub. metrais) Atstumas nuo suskystintųjų dujų rezervuarų - iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių) ir kitų statinių (metrais) Antžeminių Požeminių 50-200 25 80 40 50 150 75 100 200 100 200-500 50 150 75 100 200 100 Tarp 100 ir 200 300 150 >200 500-2000 100 200 100 Tarp100 ir 600 300 150 >600 2000-8000 300 150 Adoruotųjų dujų skirstymo stočių sanitarinė apsaugos zona – 500 metrų iki gyvenamųjų pastatų. Už suskystintųjų dujų pilstymo stoties apsaugos zonos tiesiant kelius, nustatomi šie atstumai: Keliai Atstumas nuo suskystintųjų dujų rezervuarų iki kelių (metrais) bendra dujų rezervuarų talpa - iki 200 kub. metrų bendra dujų rezervuarų talpa – daugiau kaip 200 kub. metrų antžeminių požeminių antžeminių požeminių Geležinkelių atšakos (iki kelio ašies) ir automobilių keliai (iki važiuojamosios dalies) 30 20 40 25 12. Suskystintųjų dujų degalinių apsaugos zonos. Suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 10 metrų žemės juosta aplink suskystintųjų dujų degalinės tvorą (už teritorijos ribos). Šioje apsaugos zonoje taip kaip ir suskystintųjų dujų pilstymo stočių apsaugos zonoje draudžiama: 1. Statyti pastatus ir kitus statinius 2. Naudoti degias medžiagas bei kūrenti ugnį atvirame ore. Už suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zonos statant pastatus (gyvenamuosius, visuomeninius, pramoninius) ir kitus statinius, nustatomi šie atstumai: Bendra suskystintųjų dujų rezervuarų talpa (kub. metrais) Maksimali vieno suskystintųjų dujų rezervuaro talpa (kub. metrais) Atstumas nuo suskystintųjų dujų degalinių rezervuarų iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių) ir kitų statinių (metrais) Antžeminių Požeminių Iki 100 25 80 40 50 100 50 Nuo 100 iki 200 50 150 75 Už suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zonos tiesiant kelius, nustatomi šie atstumai: Keliai Atstumas nuo suskystintųjų dujų degalinių rezervuarų iki kelių (metrais) bendra dujų rezervuarų talpa - iki 100 kub. metrų bendra dujų rezervuarų talpa – daugiau kaip 100 kub. metrų Antžeminių Požeminių Antžeminių Požeminių Geležinkelių atšakos (iki kelio ašies) ir automobilių keliai (iki važiuojamosios dalies) 20 15 30 20 Minimalus atstumas nuo statomų pastatų ir kitų statinių iki suskystintųjų dujų degalinės kolonėlių turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų, o iki degalinės tvoros - ne mažesnis kaip 10 metrų. 13. Suskystintųjų dujų balionų sandėlių zonos. Suskystintųjų dujų balionų sandėlio teritorijai priklauso žemės plotas aplink suskystintųjų dujų balionų sandėlį, aptvertas tvora, nutolusia nuo sandėlio sienų 10 metrų atstumu. įvairios paskirties pastatai ir kiti statiniai Gyvenamieji pastatai Negamybiniai visuomeniniai pastatai Pramonės ir žemės ūkio įmonių pastatai, taip pat gamybinių buities paslaugų įmonės, automobilių keliai ir geležinkelio atšakos Atstumas nuo suskystintųjų dujų balionų sandėlio (atsižvelgiant į jo talpą) iki statomų įvairios paskirties pastatų ir kitų statinių ne mažesnis kaip: 50 metrų 100 metrų 20 metrų Įtampa kV 20 35 110 150-220 350-500 Atstumas nuo suskystintųjų dujų balionų sandėlio iki tiesiamų aukštos įtampos elektros linijų ne mažesnis kaip, metrais 10 15 20 25 30 Atstumas nuo elektros pastočių iki suskystintųjų dujų balionų sandėlio turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų. 14. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Gamybinio objekto sanitarinė apsaugos zona - žemės plotas tarp šių objektų ir gyvenamųjų pastatų. Įmonių kenksmingumo klasės I II III IV V Sanitarinės apsaugos zonos plotis, atsižvelgiant į įmonių kenksmingumo klasę, metrais 1000 500 300 100 50 Komunalinių objektų sanitarinių apsaugos zonų dydžiai yra šie: Įrenginių pavadinimas Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrais), kai įrenginių našumas tūkst. kub. metrų per parą iki 0,05 nuo 0,05 iki 0,2 nuo 0,2 iki 5 nuo 5 iki 50 daugiau kaip 50 Mechaninio ir biologinio valymo įrenginiai su dumblo aikštelėmis, taip pat atskiroms dumblo aikštelėms 100 150 200 400 500 Mechaninio ir biologinio valymo įrenginiai, termiškai apdorojantys dumblą. 50 100 150 300 500 Uždarieji biologinio valymo įrenginiai 10 25 50 100 - Aeraciniai įrenginiai, atliekantys visišką aeraciją (iki 700 kub. metrų per parą) 40 50 50 - - Antžeminiai filtravimo laukai 100 200 300 500 - Biologiniai tvenkiniai - 200 200 300 300 Požeminiai filtravimo laukai 15 - - - - Smėlio bei žvyro filtrai 25 - - - - Septikai 5 - - - - Filtravimo šuliniai 8 - - - - Siurblinės 10 15 20 20 30 Įrenginių pavadinimas Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrais) Gyvulininkystės įmonių mėšlo utilizavimo irkaupimo įrenginiai: kiaulių auginimo įmonių (nuo12 tūkst. iki 54 tūkst. kiaulių per metus) 1500 galvijų įmonių: mažiau kaip 1200 karvių 300 nuo 1200 iki 6000 karvių 500 daugiau kaip 6000 karvių 1000 Paukštynų 1000 Nuotekų lietinimo laukai: gyvulininkystės įmonių: įterpiant nuotekas į dirvą 50 išlaistant nuotekas mobiliomis priemonėmis 100 naudojant trumpačiurkšlius lietinimo įrenginius 100 naudojant ilgačiurkšlius ir vidutiniškos čiurkšlės lietinimo įrenginius 200 pieno pramonės įmonių 30 ūkio ir buities nuotekų 500 Gyvulininkystės įmonių nuotekų lietinimo laukai įrengiami 50 metrų atstumu nuo kelių. Jie turi būti apželdinami 10-15 metrų želdinių juosta. Kitos paskirties komunaliniai objektai: Sanitarinės apsaugos dydžiai, metrais Respublikinės atliekų perdirbimo įmonės              1000 Buitinių atliekų sąvartyno                                   500 Regioninių toksinių atliekų aikštelių                      500 Gyvulių laidojimo vietų  500 Kapinių: 1. tradicinio laidojimo                         300 2. laidojimo po kremacijos 100 3. uždarytųjų (po paskutinio laidojimo - 25 metai)      100 Laidojimo biurų ir ritualinių paslaugų patalpų        100 Antrinių žaliavų surinkimo bazės             100 Rajoninių antrinių žaliavų surinkimo punktų          100 Automobilių (sunkvežimių, autobusų), techninio aptarnavimo įmonių                              100 0bjektų, iki kurių nustatomi atstumai, pavadinimas Nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių, kai mašinų skaičius nuo techninio aptarnavimo stočių, kai postų skaičius 10 ir mažiau 11-50 51-100 101-300 daugiau kaip 300 10 ir mažiau 11-30 daugiau kaip 30 Gyvenamieji namai 10 15 25 35 50 11 25 50 Visuomeniniai pastatai 10 10 15 25 25 25 20 20 Vaikų įstaigos 15 25 25 50 X X X X Medicinos įstaigų stacionarai 25 50 X X X X X X X – nustatoma suderinus su visuomenės sveikatos centru. Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama: 1. Statyti įmones (išskyrus maisto) ir jų pastatus bei įrenginius, žemesnės kenksmingumo klasės negu tie objektai, kuriems nustatytos sanitarinės apsaugos zonos; 2. Statyti gaisrines, skalbyklas, pirtis, garažus, ne maisto produktų sandėlius, administracinius pastatus, konstravimo biurus, darbuotojų mokymo pastatus, taip pat parduotuves, valgyklas, poliklinikas, mokslo tiriamąsias laboratorijas, kurios aptarnauja tą įmonę arba atitinkamo pramonės rajono darbuotojus; 3. Įrengti budėtojo, avarines, apsaugos personalo patalpas, visuomeninio ir individualaus transporto aikšteles, tiesti vietines ir tranzitines komunikacijas, statyti elektros stotis, transformatorines, tiesti naftos ir dujų vamzdynus, įrengti artezinius techninio vandens gręžinius, vandens šaldymo, techninio vandens paruošimo įrenginius, geriamojo ir kanalizacijos vandens siurblines, apytakinio vandens įrenginius, požeminius rezervuarus, įveisti medelynus, skirtus įmonių teritorijoms ir sanitarinėms apsaugos zonoms apželdinti. 15. Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos. Stambių fermų, paukštynų, gyvulininkystės kompleksų ir kitų žemės ūkio objektų sanitarinių apsaugos zonų dydis yra: Žemės ūkio įmonių ar objektų pavadinimas Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrais) Žemės ūkio įmonių ar objektų pavadinimas Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrais) Fermos: Vaisių, daržovių, bulvių, grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos saugyklos ir sandėliai 50 Triušių 100 Ūkiniai pastatai gyventojų gyvuliams ir paukščiams laikyti daugiabučių namų kvartale 50 Stambių raguočių, arklių, avių, žvėrelių 300 Sandėliai: Paukščių 300 mineralinių trąšų ir nuodingųjų chemikalų: Kiaulių 500 iki 1 tonos talpos 30 Paukštynai 1000 nuo 1 iki 5 tonų talpos 50 Kiaulininkystės kompleksai (nuo 12 tūkst. Iki 54 tūkst. kiaulių per metus) 1500 nuo 5 iki 10 tonų talpos 100 Galvijų kompleksai: nuo 10 iki 20 tonų talpos 200 1.mažiau kaip 1200 karvių 300 nuo 20 iki 50 tonų talpos 300 2.nuo 1200 iki 6000 karvių 500 nuo 50 iki 100 tonų talpos 400 3.daugiau kaip 6000 karvių 1000 nuo 100 iki 300 tonų talpos 500 Veterinarijos ligoninės 200 nuo 300 iki 500 tonų talpos 700 Šiltnamiai: nuo 500 tonų talpos 1000 1.šildomi mėšlu 100 Blokuota mineralinių trąšų ir nuodingųjų chemikalų patalpa prie garažo ar kitokio ūkinio pastato: 2.šildomi buitinėmis atliekomis 300 iki 0,5 tonos talpos 20 3.šildomi elektra, garu, karštu vandeniu nenormuojama Pašarų ruošimo cechai: 1.nenaudojant maisto atliekų nenormuojama 2.naudojant maisto atliekas 100 Pieno, vaisių, daržovių surinkimo įmonės ir cechai nenormuojama Žemės ūkio technikos bei automobilių garažai ir techninio aptarnavimo bei remonto parkai, kuriuose yra: 1.iki 200 mašinų 50 2.daugiau kaip 200 mašinų 100 Nuo ūkininkų sodybų ūkinių pastatų iki gyvenamųjų namų siūlomas toks atstumas: Statinio pavadinimas Atstumas iki gyvenamojo namo (metrais) Statinio pavadinimas Atstumas iki gyvenamojo namo (metrais) Karvidė: iki 200 dedeklių arba iki 1000 broilerių arba parduoti skirtų paukščių 50 Iki 50 karvių (galvijų) 30 Didesnė 70 daugiau kaip 50 karvių 50 Arklidė 20 Kiaulidė: Žemės ūkio technikos garažas 15 iki 200 penimų kiaulių arba iki 40 paršavedžių 50 Lauko tualetas 20 iki 400 penimų kiaulių arba 80 paršavedžių 70 Šachtinis šulinys 5 Didesnė 100 Požeminis skystojo kuro rezervuaras 1,5 Avidė: Septikas 5 iki 50 ėriavedžių 30 Filtravimo šulinys 8 daugiau kaip 50 ėriavedžių 50 Gręžinys 30-50 Paukštidė: 16. Kurortų apsaugos zonos. Kurortų apsaugos zonos yra trys: 1. Griežto režimo 2. Apribojimų 3. Stebėjimų Pirmoji juosta apima teritorijas, kuriose yra mineralinio vandens, gydomųjų purvo ar durpių telkinių ir kitų gydomųjų bei rekreacinių gamtos išteklių (upės, ežerai, jūra, paplūdimiai, kopos). Pirmojoje juostoje draudžiama: 1.vykdyti statybos, kasybos ir kitus teritorijos tvarkymo darbus, nesusijusius su gydomųjų ir rekreacinių išteklių naudojimu; 2. nuolat ar laikinai gyventi žmonėms. Antroji juosta apima teritorijas, iš kurių paviršiniai ir gruntiniai vandenys teka link mineralinio vandens, purvo bei gydomųjų durpių telkinių bei kitų gydomųjų gamtos išteklių. Šiai juostai priklauso vietovės, supančios natūralias ir dirbtines mineralinio vandens, gydomojo purvo saugyklas, sanatorijų teritorijos, naujų sanatorijų ir kitų greta esančių kurorto pastatų statybos sklypai, numatyti kurorto generaliniame plane ir detaliuosiuose planuose, miškai ir kiti želdiniai. Antrojoje juostoje draudžiama: 1. vykdyti statybos ir kasybos darbus, nesusijusius su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu; 2. statyti nutekamojo vandens valymo ir požeminio filtravimo įrenginius; 3. įrengti kapines; 4. užkasti kritusius gyvulius; 5. įrengti sąvartynus; 6. naudoti pavojingas chemines ir radioaktyviąsias medžiagas; 7.  vykdyti pagrindinius miško kirtimus. Prie trečiosios juostos priskiriamos kitos kurorto arba jį supančios teritorijos, kuriose draudžiama vykdyti darbus, kurie gali turėti neigiamą poveikį gydomiesiems bei rekreaciniams gamtos ištekliams ir kurorto higieninei būklei. 17. Valstybinio geodezinio pagrindo punktų apsaugos zonos. Valstybinio geodezinio pagrindo punkto apsaugos zoną sudaro 1 metro pločio žemės juosta aplink ženklo ribą (išorinį griovio kraštą, aptvarą arba signalo pagrindą). Prie valstybinio geodezinio pagrindo punkto (trianguliacijos, poligonometrijos, niveliacijos, gravimetrijos) ir jo apsaugos zonoje draudžiama: 1. vykdyti žemės kasybos ir žemės ūkio darbus (išskyrus šienavimą); 2. krauti šieną, šiaudus, trąšas, statybines ir kitas medžiagas. 18. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos Hidrometeorologijos stočių (pasaulinės, europinės ir respublikinės reikšmės) aikštelėms skiriamas 1 hektaro žemės sklypas. Hidrometeorologijos stoties apsaugos zona - 200 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelės ribą. Hidrometeorologijos stoties apsaugos zonoje draudžiama: 1. statyti pastatus ar įrenginius; 2. įrengti drėkinimo ir sausinimo sistemas; 3. vykdyti kasybos, montavimo, sprogdinimo darbus, keisti žemės paviršių; 4. sodinti medžius; 5. laikyti trąšas, įrengti sąvartynus, pilti rūgštis, šarmus, druskų ir kitus tirpalus; 6. įrengti automobilių, traktorių ir kitos technikos aikšteles; 7. perstatyti ir užversti skiriamuosius, matavimo ir signalinius ženklus. 19.Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos. Nekilnojamo turto vertybių apsaugos zonos: 1. Apsaugos nuo fizinio poveikio; 2. Vizualinės apsaugos Kol nenustatytos nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos, taikomos laikinosios zonos: 1. apsaugos nuo fizinio poveikio - 50 metrų; 2. vizualinės apsaugos - 500 metrų. Apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje draudžiama: 1. atlikti darbus, deformuojančius gruntą ir sukeliančius jo vibraciją; 2. laikyti aktyviąsias chemines, lengvai užsidegančias bei sprogstamąsias medžiagas; 3. statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti; 4. atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų teritorijoms. Vizualinės apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai. 20. Požeminių vandens telkinių (vandenviečių)sanitarinės apsaugos zonos. Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarines apsaugos zonas sudaro trys juostos. Turi būti užpildytas kiekvieno požeminio vandens ėmimo gręžinio pasas, kuriame nurodomas sanitarinės apsaugos zonos dydis. Jeigu šio paso nėra arba jame nenurodytas sanitarinės apsaugos zonos dydis, siūloma, kad veikiančio gruntinio horizonto gręžinio griežtojo režimo juosta būtų 50 metrų, o giliau slūgsančių vandeningų horizontų gręžinio - 30 metrų. Pirmojoje (griežtojo režimo) požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama: 1. vykdyti statybos darbus, nesusijusius su vandens tiekimo įrenginių rekonstravimu, statyti pagalbinius pastatus, nesusijusius su vandens tiekimu; 2. statyti gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, gyventi žmonėms; 3. tiesti vamzdynus, nesusijusius su vandens tiekimu; 4. išleisti nutekamuosius vandenis į atvirą telkinį, maudytis, girdyti ir ganyti gyvulius, skalbti, žvejoti, naudoti nuodinguosius chemikalus ir trąšas (organines ir mineralines); 5. plynai kirsti mišką; 6. verstis intensyviąja žemdirbyste. Išžvalgytų, bet neeksploatuojamų požeminių vandens telkinių (vandenviečių) pirmojoje (griežtojo režimo) juostoje draudžiama: 1. statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius ir įrenginius; 2. kasti vandens telkinius. Antrojoje požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama: 1. teršti teritoriją buitinėmis, nuodingosiomis, pramoninėmis atliekomis, mėšlu; 2. statyti tepalų, degalų, mineralinių nuodingųjų medžiagų sandėlius, degalines, atliekų rinktuvus, pramoninių atliekų saugyklas ir kitus objektus, kurie gali chemiškai užteršti požeminius ir atviruosius vandens telkinius; 3. steigti kapines, užkasti kritusius gyvulius, įrengti asenizacijos, filtracijos laukus, mėšlo saugyklas, siloso tranšėjas, statyti gyvulininkystės ir paukštininkystės įmones bei kitus objektus, kurie gali bakteriologiškai užteršti požeminius vandens telkinius; 4. naudoti trąšas (organines ir mineralines) ir nuodinguosius chemikalus; 5. imti iš upės dugno smėlį, gilinti dugną; 6. ganyti gyvulių bandą (išskyrus pavienius gyvulius) 300 metrų pločio pakrantės zonoje. Trečiojoje požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama: 1. statyti mineralinių trąšų, nuodingųjų medžiagų, degalų ir tepalų sandėlius, įrengti nuodingųjų atliekų saugojimo aikšteles, sąvartynus; 2. naudoti chemikalus, kurie gali sąlygoti vandenvietės cheminę taršą. 21. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymą žemės savininkas arba naudotojas, turintis sklypą, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, privalo: 1. tausoti melioracijos sistemas ir įrenginius; 2. neatlygintinai atlikti jam priskirtų melioracijos įrenginių smulkius priežiūros darbus pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą sąrašą; 3. leisti Žemės ūkio ministerijos ir valstybinių melioracijos tarnybų įgaliotiems asmenims tikrinti ir remontuoti jų žemėje esančius melioracijos įrenginius, atlikti nustatytuosius priežiūros darbus (suderinus šį klausimą su naudotojais); 4. derinti su valstybinėmis melioracijos tarnybomis melioruotoje žemėje atliekamus žemės kasimo darbus. Žemės savininkai turi leisti įrengti jų žemėje melioracijos įrenginius, kurių reikia kitų savininkų žemei melioruoti. Žemės savininkams ar naudotojams dėl to padaryti nuostoliai turi būti atlyginti, o melioracijos įrenginių užimta žemė - išpirkta. 22. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos drėkinimo sistemos kiaulininkystės įmonių bei ūkinių kiaulininkystės kompleksų ir fermų skysto mėšlo filtratui ir atskirų objektų nutekamiesiems vandenims utilizuoti. Žemės sklypuose, kuriuose įrengtos drėkinimo sistemos kiaulininkystės įmonių bei ūkinių kiaulininkystės kompleksų ir fermų skysto mėšlo filtratui ir atskirų objektų nutekamiesiems vandenims utilizuoti, neturi būti trukdoma vegetacijos laikotarpiu utilizuoti skysto mėšlo filtratą ir nutekamuosius vandenis (drėkinimo sistema lietinti skysto mėšlo filtratą, nutekamuosius vandenis). Žemės savininkai arba žemės naudotojai žemės sklypuose privalo leisti vykdyti (arba patys vykdyti) reikiamus agrotechnikos darbus. Už skysto mėšlo filtravimo ir nutekamųjų vandenų lietinimo darbus, drėkinimo sistemos techninę būklę ir gamtosaugos reikalavimų pažeidimus atsakinga įmonė, kuri vykdo utilizavimo darbus lietinamame plote. 23. Naudingųjų iškasenų telkiniai Išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama:             1. statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius;             2. kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms. 24. Karstinis regionas. Karstiniame regione yra nustatyta intensyvaus karsto zona su I-IV grupių žeme ir jos apsaugos rajonas. Intensyvaus karsto zonoje draudžiama užsiimti veikla, darančia neigimą poveikį karstinėms įgriuvoms bei Likėnų kurorto gydomiesiems gamtos ištekliams, taip pat kasti durpes, statyti įrenginius. Intensyvaus karsto zonoje nustatoma ši pasėlių struktūra ir tręšimo bei augalų apsaugos sistema: Grupės Įgriuvos 100 ha vnt. Žemės ploto užimtumas % Leidžiamos trašos Leidžiamų trašų per metus ha, kg Draudžiamos rašos Javai Daugiametė žolė Kaupiamosios kultūros I 20 50 40 10 Azoto, fosforo, kalio 90 Triazininiai herbicidai, chloro organiniai insekticidai Kraikinis mėšlas 80 000 II 20-25 43 57 - Azoto, fosforo, kalio 60 Herbicidai, retardantai, insekticidai Kraikinis mėšlas 60 000 III 50-80 - 100 - Mineralinio fosforo ir kalio 60 Mineralinio azoto, pesticidai, išskyrus beicus. IV >80 - Pievos ir miškai, bei medingieji ir vaistiniai augalai 100% - - - Visų tipų trašos IV grupių žemėje aplink įgriuvą paliekama ne siauresnė kaip 25 metrų juosta. Šioje juostoje žemės negalima tręšti jokiomis trąšomis, draudžiama naudoti chemines augalų apsaugos priemones, ganyti gyvulius, galima tik šienauti; 25. Molėtų astronomijos observatorijos apsaugos zona. Molėtų astronomijos observatorijai nustatoma apsaugos zona. Ši zona yra ovalo formos ir tęsiasi nuo didžiojo teleskopo bokšto 4 kilometrus į pietus, po 3,5 kilometro į rytus ir vakarus bei 3 kilometrus į šiaurę. Šioje zonoje žemės savininkams ir naudotojams, nesuderinus su Molėtų astronomijos observatorijos administracija, draudžiami darbai, kurių metu teršiama atmosfera, naktį lauke naudojamas apšvietimas, taip pat vykdyti plynus kirtimus bei performuoti kraštovaizdį. 26. Miško naudojimo apribojimai. Pagal LR miškų įstatymą miško naudojimo teisės gali būti apribotos visuomenės, aplinkos bei miško apsaugos interesais. Miestų, kurortų miškuose miško parkuose, miškuose 1 km. spinduliu apie respublikinės reikšmės sanatorijas, poilsio namus, pensionus, profilaktoriumus, turistines bazes, taip pat miškuose 1 km. atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių draužiami pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai, draužiama panaudoti trašas ir chemikalus. Plyni ir neplyni pagrindiniai kirtimai taip pat draudžiami retųjų paukščių lizdaviečių apsaugos juostoje ir kurtinių tuoktavietėse, o kiti kirtimai draudžiami nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos. Plyni pagrindinio naudojimo kirtimai draudžiami miško sklypuose, esančiuose daubų ir skardžių šlaituose. Atskiruose iki 5 ha. ploto laukų pasauginiuose miškeliuose, nutolusiuose nuo artimiausio miško daugiau kaip 400 metrų, plyni pagrindiniai kirtimai draudžiami, bet tai yra netaikoma gryniesiems pušynams, drebulynams, juodalksnynams, ir baltalksnynams, kuriuose plyni pagrindiniai kirtimai leidžiami ne didesnėmis kaip 2 hektarų biržėmis, taikant šliejimo metodą: 1. Pušynams – 15 metų. 2. Kitų rūšių medelynams – 10 metų. Atskiras iki 2 ha ploto miškelis gali būti plynai nukirstas 2 biržėmis, o didesnio ploto - ne mažiau kaip 3 biržėmis. Visų rūšių pagrindiniai kirtimai draudžiami iki 25 metrų pločio kultūros ir gamtos paminklų apsaugos zonose, išskyrus landšaftinius, sanitarinius ir medžių , kurių šaknys ardo paminklus, kirtimus. Taip pat šiuo atveju draudžiama naudoti chemikalus, vykdyti miško želdymo darbus, išskyrus tuos, kurie atliekami pagal specialius landšafto tvarkymo projektus. Plyni kirtimai draudžiami: 100 metrų pločio magistralinių ir krašto kelių apsaugos zonose, klevų, ąžuolų, liepų, maumedžių medynuose ir kituose medynuose, turinčiuose rekreacinę, estetinę reikšmę; medynuose, kuriuose įrengtos poilsio ir autotransporto aikštelės; medynuose, esančius 100 metrų pločio pamiškėse, miškų masyvų šiaurės vakarų, vakarų ir pietvakarių pakraščiuose ir dengiančius vėjams neatsparius medynus; medynus, esančius pelkių mineralinio grunto salose ( iki 5 ha ) . 27. Saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje. Saugotini želdiniai – medžiai ir krūmai, augantys ne miško žemėje, yra: 1. želdiniai, jų grupės bei krūmai, augantys miestuose, miesteliuose ir kaimuose, sanitarinėse zonose, parkuose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir zonose, greta automobilių kelių ir geležinkelių esančiuose ruožuose, kapinėse, ir sodininkystės bendrijų sodų bendro naudojimo vietose; 2. savivaldos konstitucijų sprendimais paskelbti saugotinais želdiniai; 3. iki 20 centimetrų skersmens ( 1,3 metro aukštyje ) ir storesni medžiai bei jų grupės, augantys kitose vietose ( ne miško žemėje ). Saugotini medžiai, jų grupės ir krūmai nukertami ar kitaip pertvarkomi savivaldos institucijai išdavus leidimą, nustatyta tvarka suderintą su kitomis valstybinėmis tarnybomis. 28. Vandens telkiniai Pagal specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas draudžiama: 1. reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį; 2. reguliuoti dirbtinių vandens telkinių lygį didesne amplitude, negu numatyta eksploatavimo taisyklėse, nuleisti juos be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo; 3. tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo; 4. naudoti per parą daugiau kaip 10 kub. metrų (m3/d) vandens, neturint nustatytąja tvarka Aplinkos apsaugos ministerijos išduoto gamtos išteklių naudojimo leidimo. 29. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos miestuose, miesteliuose ir kaimuose tvarkomos pagal miestų, miestelių ir kaimų planavimo projektus. Pakrantės apsaugos juostose draudžiama: 1. Statyti statinius, tverti tvoras; 2. Tiesti kelius; 3. Naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus; 4. Dirbti žemę, ardyti velėną, ganyti gyvulius; 5. Įrengti poilsiavietes; 6. Ne miško žemėje kirsti medžius ir krūmus; 7. Vykdyti pagrindinius plynus kirtimus, o iki 10 metrų pločio miškų juostose – kirsti pomiškį ir traką, naikinti miško paklodę; Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: 1. Įrengti galvijų vasaros aikšteles, neišsprendus klausimų, susijusių su nuotėkų surinkimu ir nukenksminimu; 2. Lieti srutas arba skystą mėšlą: a) Neįterpiant jų į gruntą, arčiau kaip per 100 metrų nuo kranto linijos, kai pakrantės nuolydis 5 laipsnius. b) Įterpiant juos į gruntą, arčiau nei per 5 metrus nuo sureguliuotų upelių, melioracijos griovių ir kanalų, kai vandens telkinių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir arčiau nei 10 metrų nuo vandens apsaugos juostos, kai vandens telkinių baseino plotas ne mažesnis kaip 10 kv. kilometrų; 3. Statyti pramones įmones, cechus ir kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos apsaugos ministerija; 4. Steigti kapines; 5. Užkasti kritusius gyvulius bei šiukšles, įrengti savartynus; 6. Barstyti iš lėktuvų pesticidus ir mineralines trąšas; 7. Plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis >10 laipsnių, išskyrus piliakalnių šlaitus, tvarkomus pagal projektus. 8. Auginant žemės ūkio kultūras, naudoti hektarui daugiau kaip 80 kg. azoto ir 15 kg. fosforo veikliosios medžiagos. 9. Statyti naujus gyvenamuosius namus, bei kitus pastatus ir statinius už miestų , miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip: a) 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos. (mažesniu atstumu, suderinus su Aplinkos apsaugos ministerija, esamose sodybose gali būti statomos asmeninio naudojimo pirtys (bendras plotas ne didesnis 25 kv. metrai)); b) 50 metrų nuo kranto šlaito viršūtinės briaunos, kai vandens telkiniams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir ežerams ir tvenkiniams , kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro - nustatytos tik pakrantės apsaugos juostos. 30. Pelkės ir šaltinynai. Pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose draudžiama: 1. sausinti ir transformuoti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius; 2. mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą; 3. kasti natūralių aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių durpes, taip pat natūralių žemapelkių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, durpes be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo: 4. keisti neišdžiūvančių šaltinių ir jų grupių hidrologinį režimą. 31. Natūralios (užliejamosios ir sausminės)pievos bei ganyklos. Pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas natūraliose pievose bei ganyklose draudžiama sausinti, suarti natūralias pievas bei ganyklas arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį. Natūralios pievos ir ganyklos - tai pievos ir ganyklos, kurios nesausinamos ir neariamos ne mažiau kaip 25 metus ir kuriose vyrauja natūralūs žolynai. 32. Akmenynai. Pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas akmenynuose draudžiama juos naikinti. Akmenynas - tai žemės plotas, kuriame akmenys užima 40 procentų paviršiaus arba hektaro žemės paviršiuje ir dirvoje iki 30 centimetrų gylyje yra daugiau kaip 100 kub. metrų akmenų. Be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo draudžiama sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti pavienius, didesnius kaip 0,5 kub. metro akmenis. 33. Rekreacinės teritorijos.  Žemės savininkai ir naudotojai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintose rekreacinėse teritorijose plėtodami ūkinę ir kitokią veiklą, turi šią veiklą tvarkyti taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jo fizinė būklė bei estetinė vertė ir mažinamas bei naikinamas rekreacinis potencialas. Rekreacinėse teritorijose žemės naudotojai privalo: 1. rekreacines teritorijas įrengti pagal detalųjį planą, jas prižiūrėti ir tvarkyti, sodinti jose smulkius želdynus rekreacinėms sąlygoms pagerinti, ypač - vandens telkinių apsaugos juostose. 2. prižiūrėti per žemės naudotojo teritoriją einančius kelius ir takus. Rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama: 1. naudoti miško parkus, parkus ir skverus kitaip, negu numatyta patvirtintuose jų naudojimo nuostatuose; 2. statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų (atstumas nuo vandens, aukštis, kultūros paveldo naudojimas turizmo reikmėms), išskyrus statybą esamose namų valdose; 3. statyti rekreacinių teritorijų apsaugos zonose statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas; 4. teršti aplinką ar kitaip trukdyti ilsėtis tam tikslui skirtose vietose, kelti pavojų poilsiaujančiųjų saugumui; 5. naikinti esamas stovyklavietes ar jų įrangą; 6. užtverti nustatytąsias turistines trasas, takus, kelius, taip pat naikinti kelius prie rekreacijai skirtų vandens telkinių, jų pakrančių, paplūdimių, lankytinų objektų, apžvalgos aikštelių; 7. užtverti kelius ar takus, vedančius į rekreacijos vietas iš poilsio namų, sanatorijų, autobusų bei geležinkelio stotelių, automobilių aikštelių; 8. užtverti kelius ar takus, vedančius iš poilsiaviečių į visuomeninio aptarnavimo punktus; 9. trukdyti stovyklaviečių įrengimo, apželdinimo, turistinių takų žymėjimo ir įrengimo darbams, kai šie darbai vykdomi pagal parengtus projektus. 34. Nacionaliniai ir regioniniai parkai. Nacionalinių ir regioninių parkų teritorijoje draudžiama: 1. žaloto ir keisti reljefą; 2. įrengti naujus naudingų iškasenų karjerus; 3. keisti hidrologinį režimą, sausinti žemę, išskyrus dirbamąją; 4. keisti hidrografinį tinklą, įrengti didesnius kaip 0,05 hektaro vandens telkinius; 5. plėsti ir statyti pramonės bei kenksmingų atliekų saugojimo ir perdirbimo įmones, išskyrus maža įmones, kurių reikia parko veiklai užtikrinti; 6. steigti sodininkų bendrijas, specializuotus gyvūlininkystės, sodininkystės ir kitus ūkius keičiant tradicinį kraštovaizdį; 7. statyti žvėrininkystės fermas, stambias fermas, paukštynus; 8. statyti didesnius kaip 60 kv. metrų berndrojo ploto šiltnamių kompleksus; 9. parduoti ar išnomuoti žemę individualiems vasarnamiams statyti; 10. tiesti tranzitines orines elektros linijas; 11. pirkti, parduoti, išnomuoti, įkeisti, dovanoti dalimis žemės sklypą, turima nuosavybės teise. 12. Statyti ar rekonstruoti statinius ar įrenginius; 13. Tiesti ar rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, įregti pažintinius takus, turistines trasas, poilsio ir transporto aikšteles, nesuderinus šių darbų su Aplinkos apsaugos ministerija ir parko administracija. Valstybinių parkų draustinių miškuose taikomi tokie patys ūkinės veiklos apribojimai kaip ir atitinkamų savarankiškų draustinių miškuose. 35. Draustiniai Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudmenų, esančių draustiniuose, sudėtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Aplinkos apsaugos ministerija. Draustiniuose draužiama bet kokia veikla, galinti pakenkti pagrindinei draustinio paskirčiai. Pvz.: 1. Kraštovaizdžio draustiniuose – žaloti ir keisti reljefą; 2. Geologiniuose drausiniuose - naikinti, rinkti, perkelti į kitą vietą akmenis; 3. Geomorfologiniuose draustiniuose - 4. Telmologiniuose (pelkių) draustiniuose - keisti hidrologinį režimą, sausinti žemę; 5. Hidrografiniuose draustiniuose - tiesinti ir gilinti upių vagas, statyti užtvankas, keisti vandens telkinių kranto linijas 6. Pedologiniuose (dirvožemių) draustiniuose – kasinėti gruntą, kirsti mišką. 7. Botaniniuose draustiniuose – naikinti retus augalus. 8. Zoologiniuose (teriologiniai, herpetologiniai, entomologiniai) draustiniuose – kirsti mišką; 9. Ornitologiniuose draustiniuose - medžioti paukščius, įveisti naujų rūšių gyvūnus; 10. Ichtiologiniuose draustiniuose – žuvauti, veisti naujų rūšių žuvis; 11. Botaniniuose zoologiniuose draustiniuose - įveisti naujų rūšių gyvūnus ir augalus 36. Rezervatų apsaugos zonos. Rezervatų apsaugos zonose draudžiama: 1. įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus; 2. keisti hidrologinį režimą; 3. naudoti trąšas ir pesticidus ne žemės ūkio naudmenose, sandėliuoti gamybos ir buities atliekas bei teršti aplinką; 4. vykdyti pagrindinio naudojimo plynus kirtimus 300 metrų pločio juostoje aplink gamtinį rezervatą, išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose, sakinti mišką; 5. medžioti žvėris, išskyrus kanopinius; 6. steigti nuolatines poilsiavietes; 7. statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, įrengti poilsio bei transporto aikšteles, nesuderinus šių darbų su rezervato administracija. 37. Gamtos paminklų apsaugos zonos Apie gamtos paminklus, jeigu nėra patvirtinto apsaugos zonos projekto, nustatomos tokio pločio apsaugos zonos: Gamtos paminklo pavadinimas Atstumas (metrais) Taškas, nuo kurio matuojamas atstumas Reljefo formos (kalvos, daubos, ozai, kopos, griovos, karstinės įgriuvos) 25 papėdė (apie teigiamas reljefo formas), šlaito viršutinė briauna (apie neigiamas reljefo formas) Atodangos, olos, uolos 25  viršutinė šlaito briauna Akmenys 5 statmena akmens projekcija į žemės paviršių Šaltiniai, ežerėliai 25 pakraštys Medžiai pagal lajos plotį, bet ne mažiau kaip 5 medžio kamieno pagrindas Gamtos paminklų apsaugos zonose draudžiama: 1. naikinti, žaloti ir keisti reljefą; 2. arti žemę; 3. statyti statinius ir įrenginius, nesusijusius su gamtos paminklų eksponavimu ar tvarkymu. 38. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo kanalo (vamzdyno) kraštų, kameros išorinės sienos. Žemės valdų savininkai, naudotojai, numatantys šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonoje statyti arba griauti įvairius statinius, įrenginius, požeminius tinklus, kloti kelių dangą arba dirbti kitus darbus, privalo nustatytąja tvarka gauti leidimą atlikti žemės darbus, taip pat šilumos ir karšto vandens tinklus eksploatuojančios įmonės raštišką sutikimą. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonoje draudžiama: 1. statyti nuolatinius ir laikinus statinius bei įrenginius; 2. užpilti kamerų ir šulinių dangčius kelio danga arba gruntu; 3. įrengti sąvartynus, nuodingųjų atliekų saugojimo aikšteles, pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą, jos produktus; 4. daužyti mechanizmais įšalusį gruntą, mėtyti daiktus, sveriančius daugiau kaip 50 kilogramų, dirbti žemės darbus didesniame kaip 0,3 metro gylyje, taip pat lyginti gruntą, pilti rūgštis bei šarmus arčiau kaip už 10 metrų nuo kanalo (vamzdyno) krašto; 5. sodinti medžius ir krūmus taip, kad medžio kamienas arba krūmas atsidurtų arčiau kaip 2 metrai nuo tinklų kanalo (vamzdyno) krašto. Likusioje apsaugos zonoje medžius ir krūmus sodinti galima tik gavus įmonės, eksploatuojančios šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus, raštišką sutikimą. Žemės savininkas ar naudotojas, pastebėjęs šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų gedimą, turi nedelsdamas apie tai pranešti šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančiai įmonei (organizacijai). Žemės savininkai ar naudotojai, sugadinę arba pažeidę šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus, jų apsaugos nuo korozijos įrengimus, vamzdynų telemechanikos priemones, elektros tiekimo linijas, vamzdyno žymėjimo ženklus bei kitus įrengimus, susijusius su šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklais, privalo atlyginti nuostolius.  39. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 10 metrų nuo vamzdynų ašies sausame grunte, o drėgname grunte - ne mažiau kaip po 25 metrus. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų, kaupiklių apsaugos zonos plotis po 30 metrų, o vandentiekio bokštų ir kitų įrenginių - ne mažiau kaip po 15 metrų nuo išorinių sienelių. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonose draudžiama: 1. sandėliuoti pašarus, trąšas bei chemines medžiagas; 2. įrengti sąvartynus, nuodingųjų atliekų saugojimo aikšteles, pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą ir jos produktus; 3. vykdyti grunto sprogdinimo darbus; 4. vandens telkiniuose mesti ir vilkti inkarus, grandines, vilkimo lynus ir tralus, gilinti vandens telkinius, kasti bei siurbti jų dugną, cheminėmis medžiagomis naikinti augaliją, nesuderinus šių darbų su Aplinkos apsaugos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija; 5. įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių, traktorių bei kitos technikos aikšteles. 40. Kietųjų buitinių atliekų sąvartynai ir sanitarinės apsaugos zonos. Įrengti kietųjų buitinių atliekų sąvartynus draudžiama: 1. visose vandenviečių ir mineralinių šaltinių sanitarinėse apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, aerodromų, magistralinių dujotiekių bei naftotiekių vamzdynų ir jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, rezervatuose, nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose, draustiniuose, saugomų kraštovaizdžio objektų (gamtos ir kultūros paminklų) teritorijose bei jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose bei kurortų apsaugos zonose; 2. arčiau kaip per 500 metrų nuo gyvenamųjų pastatų; 3. miškuose ir arčiau kaip per 25 metrus nuo jų. Sąvartynai, įrengti arčiau kaip per 100 metrų nuo miško pakraščio, turi būti apsupti ne siauresne kaip 3 metrų pločio mineralizuota žemės juosta; 4. visų natūralių ir dirbtinių vandens telkinių pakrančių juostose ir apsaugos zonose, kurios nustatomos pagal galiojančius nuostatus; 5. prie vandens telkinių, arčiau kaip per: Atstumas nuo, metrai Vandens telkinys Vandens telkinio plotas 500 Ežerai, tvenkiniai 100 ha Upės 100 km2 200 Ežerai, tvenkiniai 0,5-100 ha Upės 10 ha - 100 km2 150 upeliai 10 km2 Grioviai, ežerai, tvenkiniai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!