Statistinių duomenų suvedimas, grupavimas bei pasiskirstymo eilutės

Statistika yra mokslas, tiriantis masinių visuomeninių ar gamtos reiškinių kiekybinius aspektus kartu su tų reiškinių kiekybiniu turiniu ir siekiantis atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes. Statistika taip pat vadinamas kiekybinių duomenų rinkimas, apdorojimas ir analizė. Statistika taip pat gali reikšti reiškinių ir procesų kiekybinių duomenų visumą. Pastarasis apibrėžimas ypač akcentuoja duomenų rinkimo reikšmę kaip pradinę statistinių tyrimų stadiją. Duomenys suprantami kaip rinkinys atskirų faktų, sudarančių statistinę informaciją. Paprastai duomenys išreiškia skaitinę, kiekybinę ir kokybinę informaciją.
Duomenys suprantami kaip rinkinys atskirų faktų, sudarančių statistinę informaciją. Paprastai duomenys išreiškia skaitinę, kiekybinę ir kokybinę informaciją.
Pigiausias duomenų gavimo būdas – esamos, jau surinktos informacijos panaudojimas. Informacija būna vidinė arba išorinė. Vidiniai duomenų šaltiniai – tai įvairios metinės, mėnesinės ataskaitos, asmeniniai užrašai, kompiuteriniai duomenų failai (rinkmenos), t.y. informacija, kurią kaupia firmos ar organizacijos savo reikmėms. Išoriniai duomenų šaltiniai yra įvairiausi statistiniai leidiniai, statistinės informacijos rinkimo organizacijos, leidžiančios tyrinėtojui pasinaudoti jų atliktu darbu.
• analizės planas.
Medžiagos įvertinimas – tai tiriamų požymių grupavimas (jei tai nebuvo padaryta sudarant medžiagos rinkimo programą) ir lentelių maketų sudarymas.
Požymių grupavimo tikslas – sudaryti kokybiškai vienodas grupes, kad būtų galima tirti reiškinio dėsningumus. Nuo grupavimo priklauso tyrimo rezultatai.
Norint tinkamai sugrupuoti medžiagą, reikia gerai išmanyti ne tik statistikos teoriją bei grupavimo principus, bet ir tiriamą sritį. Grupavimas nėra siauras techniškas bei specialus klausimas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
2. 1. GRUPAVIMO RUŠYS
Statistikoje grupavimo metodas taikomas įvairiems uždaviniams spręsti:
A. Reiškinių tipams išskirti – tipologiniai grupavimai – atliekamas pagal kokybinius požymius
B. Jų sudėčiai ir struktūrai nustatyti – struktūriniai grupavimai.
C. Reiškinių priklausomybei nustatyti – analitiniai grupavimai.
Kai konkrečiame tyrime yra sprendžiami visi minėti uždaviniai, grupavimo rūšis negali būti tiksliai įvardijama. Tiriant masinius socialinius ekonominius ar kitokio pobūdžio reiškinius grupavimo metodu, galima atsakyti į klausimus, į kuriuos atsakymų negali duoti jokie teoriniai samprotavimai. Svarbu tai, kad grupavimai būtų atlikti moksliškai, laikantis grupavimo teorijos.
2. 2. GRUPAVIMO ETAPAI
Grupavimo teorija ir praktika numato tokius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!