Sokrato credo „Pažink pats save“

Filosofija yra mokslų mokslas. Kiekvieną dieną mes filosofuojame, tačiau patys to nesuvokdami. Juk užduoti klausimą ir ieškoti į jį atsakymo ir yra filosofija. Keldami klausimus, mes siekiame sužinoti atsakymus, argumentuojame ir diskutuojame, savyje arba tarpusavyje. Filosofija gyvena visur, tačiau šio mokslo objektai skirtingai nei konkretaus kito mokslo yra įvairūs. Šiame darbe atkleidžiama Sokrato credo „Pažink pats save“ prasmė. Visų pirma bus supažindinamas Sokrato santykis su filosofija to meto epochoje, aptariamas Sokrato paveikslas jo mokinių bei kitų filosofų prisiminimuose ir darbuose. Taip pat bus aptariamas Sokrato palikimas filosofijoje. Analizuojamas filosofo pašaukimas siekti atrasti žmonėse susimąstymą apie tikrąjį gėrį, gėrio ieškojimą savyje, supratimą apie paties žmogaus gyvenimo tvarką, jo proto naudojimą gėrio tikslais. Taip pat, kas anot Sokrato yra tikrasis gėrio pažinimas, bei tiesioginis sąlytis su juo. Atskleidžiamas Sokrato tikslas padėti žmogui pačiam suprasti, savyje atrasti kas yra tikroji vertybė. Iškeliamos problemos, kas yra tikrasis besąlygiškas gėris, doros sąvoka, kas yra blogio kaip gėrio pasiekimo rezultatas ir kuo jis naudingas savęs pažinimui. Apie tikrojo ir tariamojo žinojimo priešingybes, tikrojo savęs pažinimo, ir tikrojo gėrio. Kuo yra svarbi tiesioginė dorovės patirtis, gėrio pažinimas kitame ir kaip tai yra tapatinama su paties su savęs pažinimu.
Sokratas gimė Va. prieš Kristų Alopekėje, jo tėvas išmokė jį skulptūros meno tačiau tai būsimo filosofo netenkino, jį domino moksliniai tyrinėjimai ir filosofija. Jis skaitė ir domėjosi senųjų filosofų veikalais, klausė žymių sofistų, įvairių mokslų žinovų, garsėjo kaip visapusiškai išsilavinęs žmogus, kuris buvo susipažinęs su įvairiomis mokslo šakomis kurios buvo būtinos to meto mokslo žmogui. Kaip žinoma Sokratas buvo neteisingai apkaltintas ir jam buvo paskirta mirties bausmė, tačiau netgi ir gindamas savo interesus pagrįstais argumentais Sokratas nesulaukė išteisinimo, bet ir nuteistas mirties bausmei, jis neatsisakė savo tiesų, išmintingai priėmė jam skirtą bausmę. Netgi garsus XIXa. filosofas Frydrichas Nyčė pastebėjo ir aprašė Sokrato bebaimiškumą: „Jis ėjo pasitikti mirties toks ramus, kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!