Sofija Kymantaitė - Čiurlionienė

• Veikla: Lietuvos rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, pedagogė, poetė, vertėja.
Sofijos Kymantaitės tėvas Leonas Kymantas buvo puikus pasakorius, mėgęs tautosaką, išsilavinęs žmogus, motina Elžbieta Jarulaitytė-Kymantienė mėgo dainuoti. Tikėtina, kad tėvų meninė prigimtis didelės įtakos turėjo dukters charakteriui ir pomėgiams. Materialiai šeima vertėsi sunkiai.
Kymantų šeima persikelė gyventi į Kulius (Kretingos apskritis). Kunigas V. Jarulaitis globojo mažąją Sofiją, leido ją privačiai mokytis bendrų lavinimosi dalykų ir muzikos, vėliau ji mokėsi Palangos pradinėje mokykloje mergaitėms.
1898 m. Sofija susipažino su kunigu Juozu Tumu-Vaižgantu. Dvylikametė mergaitė jau gerai mokėjo skaityti ir rašyti lenkiškai, truputį rusiškai, tačiau lietuviškai skaityti ir rašyti nemokėjo. Taip J. Tumas-Vaižgantas tapo Sofijos pirmuoju lietuvių kalbos mokytoju. Toliau Sofija Kymantaitė mokėsi Peterburgo šv. Kotrynos gimnazijoje, o 1904 m. baigė Rygos realinę gimnaziją. 1904–1907 m. studijavo Krokuvos aukštuosiuose Baraneckio kursuose ir Krokuvos universitete mediciną, vėliau – filosofiją bei literatūrą.
Junystė
1907 m. S. Kymantaitė grįžo į Lietuvą ir netrukus, J. Tumo-Vaižganto paskatinta, įsijungė į Vilniaus lietuvių kultūrinį gyvenimą. Pradėjo dirbti „Vilties“ redakcijoje, rašė straipsnius apie lietuvių literatūrą. Buvo aktyvi visuomeninio moterų sąjūdžio dalyvė. Būdama vos dvidešimt vienerių metų, ji dalyvavo pirmajame Lietuvos moterų suvažiavime Kaune ir jame skaitė pranešimą. „Mums reikia mokytis, mokyklas kurti“.
Vilniuje per pirmosios lietuvių dailės parodos atidarymą S. Kimantaitė sutiko savo būsimą vyrą – kompozitorių ir dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Užsimezgusi draugystė virto pasivaikščiojimais Vilniaus gatvėmis, kurių metu S. Kymantaitė mokė M. K. Čiurlionį lietuvių kalbos. Tikėtina, kad M. K. Čiurlionio sulietuvinimas – būtent S. Kymantaitės nuopelnas. 1909 m. sausio 1 d. Šateikių bažnyčioje S. Kymantaitė ir M. K. Čiurlionis susituokė. Profesinėje veikloje jie vienas kitam darė didelę įtaką.
1909-ųjų metų vasarą Konstantinas nutapė 20 paveikslų, sukūrė muzikos etiudų, o tuo pačiu metu Sofija rašė straipsnius „Kritiškas žvilgsnis į Lietuvos visuomenę“.
Pedagogika
1911 metais, po vyro mirties prasidėjo naujas gyvenimo etapas. Dvidešimt penkerių metų Sofija buvo priversta sau ir savo dukrai ieškoti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!