Sociologijos įvadas

Sociologija – žmonių socialinio gyvenimo, grupių ir visuomenės mokslinis tyrimas.
Pamatinis sociologijos principas: Žmonių mąstymui ir elgesiui didelę įtaką turi socialinė aplinka, kurioje jie užauga ir gyvena.
Socialiniai veiksniai, turėję įtakos sociologijos kaip atskiros mokslo šakos atsiradimui: politinės revoliucijos, industrinė revoliucija ir kapitalizmo raida, urbanizacija, religiniai pokyčiai, mokslo raida.
• Sociologinės perspektyvos bruožai.
1) Atskirame atvejyje įžvelgti bendrybę.
2) Matyti nauja tame, kas rodos gerai pažįstama.
• Sociologinių žinių naudingumas.
1) Skatina būti kritiškais įprastinio žinojimo apie pasaulį atžvilgiu.
2) Įgalina pažinti kultūrinę įvairovę, ugdo toleranciją kitoniškumui.
3) Sudaro galimybes būti aktyvesniais visuomenės dalyviais, siekti permainų visuomenėje.
4) Padeda suprasti galimybes ir apribojimus, kurie turi įtakos mūsų gyvenimui.
• Sociologijos pradininkai: Auguste Comte, Emile’is Durkheimas, Karlas Marxas, Maxas Weberis.
Auguste Comte (1798-1857) įvedė sociologijos sąvoką, siejamas su pozityvistine filosofija. Savo mokslą apie visuomenę jis padalino į dvi dalis: statika ir dinamika. Statika – visuomenės struktūra. Dinamika – visuomenės dėsniai kaip ji keičiasi, jų ieškojimas. Visuomenė pereina per tris raidos epochas:
1) Teologinė – žmogus stengiasi suvokti visų reiškinių pirmapradę priežastį ir randa, kad tokia priežastis yra dieviškoji jėga.
2) Metafizinė – viešpatauja filosofai, aiškinamas pasaulis.
3) Pozityvistinė – remiasi mokslu, jo atskleistus dėsnius. Žmogus suvokia tikrąsias savo pažintines galimybes ir jų ribotumą. Jis atsisako ieškoti pirmapradžių priežasčių bei esmių ir atsideda jam prieinamų reiškinių bei faktų stebėjimui, jų lyginimui ir sisteminimui.
Emile Durkheimas (1858 – 1917) kaip ir Comte domino socialinis solidarumas. Bandė nustatyti kas palaiko tvarką tradicinėje ir harmoninėje visuomenėje. Tradicinėje visuomenėje būdingas mechaninis solidarumas (žmones vienijo jų panašumas, mąstymas, darbai). Moderniose visuomenėse solidarumas remiasi žmonių išskirtinumu. Ši priklausomybė leidžia suprasti kas gi laiko visuomene kartu. Daug dėmesio skyrė metodologijai, mėgino analizuoti savižudybės veiksnius.
Karlas Marxas (1818 – 1883) turėjo didelę įtaką konfliktų teorijos raidai. Visuomenė turėjo klases, o K. Marx pasisakė už klasių panaikinimą. Visuomenę nusako gamybos būdas ir gamybiniai santykiai, jiems keičiantis palaipsniui keičiasi ir gamybos būdas. Visuomenė, gamybos būdas priklauso nuo ekonominių veiksnių....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!