Klasikinės sociologijos įvadas

Statinės visuomenės organizmo tyrimas duoda tvarkos teoriją, dinaminis tyrimas duoda progreso teoriją. Abi šios dalys neatsiejamos sociologijoje.
Comte: visuomenė svarbiau už individą. Ji logiška ir psichologiškai pirmesnė už individą ir suteikia jam formą. Comte – pozityvizmo atstovas.
Visa žmonijos istorija – klasių kovos istorija
Visuomenės istorija aiškinama materialistiškai: gyvenimo pagrindas – materialinė gamyba, kuri nulems visuomenės sąmonę (politiką, moralę...)
Materialinę gamybą sudaro:
1) Gamybinės jėgos
2) Gamybiniai santykiai
Gamybinės jėgos nuolat tobulėja. Kai jos išauga iš gamybinių santykių, jie pakeičiami revoliuciniu būdu.
Įvykus pakitimui (bazėje) – pasikeitus gamybos būdui ima keistis ir anstatas
Anstatas – santykiai (moralė, teisė, kultūra...)
Bazė – materialinis gamybos būdas
Marx‘as buvo holistas:
Sociumas yra struktūra, kur visos dalys yra glaudžiai susiję (visuomenė – visuma).
Progreso variklis (pagal Marx‘a) ir socialinių pokyčių šaltinis – Kova.
Svarbi Marx‘o socialiniu klasių teorija.
(1820-1903) H.Spenceris
Žvelgia į visuomenę kaip į biologinį kūną, kurį sudaro įvairūs organai – institutai:
• šeimos
• švietimo
• žiniasklaidos
• politikos...
(jie atlieka tam tikras funkcijas)
Spenceris taikė Darvino evoliucijos teoriją, aiškinama visuomenės gyvenimą (ekonominė konkurencija – natūrali atranka..)
Spenceris – padėjo pagrindu struktūriniam funkcionalizmui: visuomenė yra organizmas, kuriam būdinga struktūrinė diferenciacija ir funkcijų diferenciacija.
Spenceris matė daug panašumų tarp visuomenės ir organizmo, tašiau ir daug skirtumų.
(1858-1917) E.Durkheimas
Sociologijos tyrimų objektas – socialiniai faktai
Socialinis faktas – tai bet kuris veiksmų būdas, galintis individui daryti išorinę prievartą, arba išplitęs visoje konkrečioje visuomenėje ir gyvuojantis savarankiškai. (pvz.: Teisė, architektūra, vertybės..)
Socialinių faktų požymiai:
Objektyvus, nepriklausomas nuo individo egzistavimo ir galėjimas individą paveikti.
Socialinis solidarumas:
1) mechaninis
2) organinis
Durkheimas nagrinėjo savižudybės fenomeną.
(1864-1920) M.Weberis
Buvo veikiamas Makso idėjų, tačiau kai kurias vertino kritiškai:
1) neteikė tiek reikšmės klasių kovai
2) atmetė materialistinį istorijos supratimą
Įvedė socialinio veiksmo sąvoką, kuri nusako elementariausią socialinės veiklos vienetą.
Socialinio veiksmo tipologija:
1) Tiksliškai racionalus – orientuotas į sėkmę
2) Vertybiškai racionalus – veikėjas renkasi veiksmą, nors žino, kad jis neturi pasisekimo šansų. Veikėjas ištikimas įsitikinimams.
3) Tradicinis – veiksmas daromas iš inercijos, įpročio, net ir tada, kai pasikeičia sąlygos.
4) Afektyvus – Tam tikrų afekto veiksmų išraiška, impulsyvūs emociniai veiksmai
Weberis vartojo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!