Sociologijos įvadas teorija

teorijos sukūrimas.
Sociologija – mokslas apie visuomenę. Pavadinimas sudarytas iš lotyniško žodžio “societas” - visuomenė ir graikiško “logos” – mokslas. Sociologija gilinasi į vykstančius procesus, bando atskleisti jų priežastis, tarsi iš vidaus nagrinėja socialinę tikrovę ir prognozuoja jos kaitos tendencijas.
Tačiau visuomenė yra įvairių socialinių ir humanitarinių mokslų objektas. Kiekvienas mokslas tiria specifinę, tik jam būdingą visuomenės gyvenimo sritį, naudodamasis tik jam būdingais tyrimo metodais bei priemonėmis. Ta pati objektyviosios tikrovės sfera gali būti kelių mokslų tyrinėjimo objektu. Fizinę tikrovę nagrinėja gamtos ir technikos mokslai. Socialinė tikrovė (mus supančios žmonių grupės, organizacijos, institucijos, vyraujantys elgesio modeliai ir kt.) yra tiek socialinių (edukologijos, ekonomikos, sociologijos, politologijos ir kt.), tiek humanitarinių (teisės, istorijos, psichologijos) mokslų tyrimo objektas. Mokslo dalykas – visuomet apibrėžtas, konkretus, specifinis.
1.2. Sociologijos objektas ir dalykas
Sociologijos objektas – visuomeninių reiškinių, procesų, ryšių ir santykių visuma. Socialinį reiškinį sukelia vienų individų poveikis kitam individui ar jų grupei. Taigi pagrindinis sociologinio tyrimo objektas yra individas, jo socialiniai ryšiai, sąveika su kitais individais, visuomenėje egzistuojantys santykiai, socialinės bendrijos.
Taikomoji sociologija tyrimo dalyku laiko reiškinį arba procesą, į kurį nukreiptas sociologinis tyrimas. Šį dalyką charakterizuoja profesinė ar kitokia priklausomybė, erdvės apibrėžtumu (pavyzdžiui, regiono požiūriu), funkciniu kryptingumu (buitiniu, gamybiniu, politiniu ir kt.), laiko apibrėžtumu, kokybinių matavimų galimybe ir kt. Taigi tiriama konkreti individų grupė (bežemiai kaimo gyventojai ar pan.).
Amerikiečių sociologas P. Berger nurodo 4 savybes, būdingas sociologiniam požiūriui į visuomenę:
1. Demaskavimas – sugebėjimas atskleisti, kas vyksta socialinių grupių viduje, ką jos slepia.
2. Nepagarba – sugebėjimas kritiškai vertinti situacijas, negarbinti toje socialinėje terpėje pripažįstamų vertybių, suvokti, kad kiekvienoje visuomenėje egzistuoja oficialioji ir neoficialioji visuomenė, paribio žmonės, kur taip pat yra visuomenės dalis, turinti įtakos jos elgsenai.
3. Reliatyvizmas – skirtingas tų pačių faktų ar reiškinių traktavimas įvairiose tautose, religijose bei visuomenėse.
Kosmopolitizmas. Sociologas privalo domėtis ne tik savo šalies, bet ir kitų šalių visuomenės reiškiniais, būti atviras begalinei žmogiškųjų kultūrų įvairovei....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!