Socializmas

 Socializmas (lot. socialis- bendras, visuomeninis)- politinė doktrina, pasisakanti už socialinę lygybę ir teisingumą, visuomeninių grupių turtinės ir visuomeninės padėties sulyginimą, suartinimą. Socializmo idėja atsiranda siekiant palankių žmonėms, grupėms santykių ir sąlygų.
Pirmą kartą socializmo terminą pavartojo 1832 m. prancūzų filosofas P. Leru. Jo nuomone, svarbiausia socialinės pažangos, ateities sąlyga yra visuomenės narių dorovė. Humaniški santykiai, pasak Leru, panaikins žmonių priespaudą ir varguomenę, atvers visiems laisvę ir bendruomenių savivaldą. Socializmo sampratos buvo ir yra įvairios: utopinis, patriarchalinis, krikščioniškasis, nacionalistinis, demokratinis ir kt.
Socialinė politika yra ekonominių, politinių ir kultūrinių priemonių visuma, skatinanti žmonių daugumos gerovę, socialinį teisingumą. Svarbi socialinės politikos priedermė - tobulinti žmonių bei jų bendrijų socialinius bei nacionalinius santykius, kuo geriau tenkinti jų materialinius ir dvasinius poreikius.
Socialinės politikos turinys, kryptingumas ir mastai priklauso nuo šalies ekonominės galios, valdžios socialinės prigimties bei jos politinės valios.
Liberalizmo iššūkį senajai viduramžių santvarkai rėmė ne tik labiausiai suinteresuotas prekybininkų ir pramoninkų elitas, bet ir dauguma eilinių žmonių-valstiečiai ir ypač samdomieji darbininkai. Pastariesiems buvo priimtina pagrindinė liberalizmo ideralizmo idėja, kad visi žmonės iš prigimties yra laisvi, lygūs prieš įstatymą ir turi galimybę vystyti savo gabumus. Ne mažiau patraukli atrodė ir liberaliosios demokratijos nuostata, kurios nuoseklus įgyvendinimas samdomiesiems darbo žmonėms būtų atvėręs galimybę dalyvauti politikoje, siekti sprendimų, palankių darbininkijai.
Tačiau antroje XIX a. pusėje liberalizmo įtaka darbininkams ėmė silpnėti. Vienas iš pagrindinių liberalizmo teiginių buvo tas, kad politinė valdžia turi kuo mažiau kištis į privačius žmonių reikalus, kuo mažiau juos reglamentuoti. Tuo tarpu samdomoji darbo žmonių, gyvenančių tik iš atlyginimo ir labai priklausančių nuo galimybės susirasti darbo, socialinė būklė buvo pati blogiausia, lyginant su kitomis visuomenės grupėmis. Todėl darbininkija, priešingai liberalizmo nuostatoms, kaip tik iš vyriausybės tikėjosi sulaukti svarios paramos, tuo labiau, kad atsivėrė galimybė turėti vyriausybėje savo atstovų. Valstybinio draudimo išmokos netekus darbo, parama skurstantiems, valstybinis darbo sąlygų ir darbo dienos trukmės reglamentavimas ir kt.- šie darbininkų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!