Socializmas ir socialdemokratija

Tikrino:
Doc. dr. Vladas Senkus
Vilnius
2006
ĮVADAS
Idėjinė socialdemokratų doktrina – socializmas kaip evoliucinis judėjimas, realizuojantis pagrindines bendražmogiškas vertybes – laisvę, socialinį teisingumą ir solidarumą. Socialdemokratijos teorinės nuostatos apima ne tik marksizmo sociologiją, bet ir krikščioniškąsias vertybes, pasaulietinio humanizmo principus ir įvairias kultūrines tradicijas. Siekdami savo tikslų, socialdemokratai akcentuoja aktyvų valstybės vaidmenį ekonomikoje ir visuomeninių gėrybių paskirstyme. Tai pasiekiama ne diktato ar administravimo būdu, o lanksčia mokesčių, dotacijų ir investicijų politika įvairiuose visuomenės gyvenimo sferose. Socialdemokratų metodas – tolerancija ir kompromisas, pasiekiamas diskusijų būdu; tai ir tenkinimasis dalimi, tuo pat metu neatsisakant visuminio tikslo; tai sugebėjimas adaptuoti savo politiką dinamiškoje įvykių ir situacijų tėkmėje.
Socialdemokratijos idealas – “socialinė valstybė”, efektyviai garantuojanti maksimalią socialinę ir ekonominę lygybę visiems visuomenės sluoksniams, tuo pat metu išsaugant ir skatinant jų politinę ir ekonominę iniciatyvą bei pažangą.
Valstybė turi būti efektyvi skirstytoja ir garantuoti gerovę ne tokioms turtingoms socialinėms grupėms. Valstybinė ekonominio gyvenimo kontrolė, ypač darbo rinkos priežūra (kova su nedarbu) bei progresyvinių mokesčių sistema, kai labiausiai apmokestinamas stambaus kapitalo pelnas – tai du socialdemokratų ekonominės politikos kanonai. Pagrindinis šios politikos tikslas yra veikti visuomenės pajamų, o ne privačios nuosavybės paskirstymą.
Socializmo atsiradimas
Pirmą kartą terminą socializmas (lot. socialis - bendras, visuomeninis) pavartojo 1832 m. prancūzų filosofas P. Leru. Jo nuomone, svarbiausia socialinės pažangos, ateities sąlyga yra visuomenės narių dorovė. Humaniški santykiai, pasak Leru, panaikins žmonių priespaudą ir varguomenę, atvers visiems laisvę ir bendruomenių savivaldą. Socializmo sampratos buvo ir yra įvairios: utopinis, patriarchalinis, krikščioniškasis, nacionalistinis, demokratinis ir kt.
Socialinė politika yra ekonominių, politinių ir kultūrinių priemonių visuma, skatinanti žmonių daugumos gerovę, socialinį teisingumą. Svarbi socialinės politikos priedermė - tobulinti žmonių bei jų bendrijų socialinius bei nacionalinius santykius, kuo geriau tenkinti jų materialinius ir dvasinius poreikius.
Socialinės politikos turinys, kryptingumas ir mastai priklauso nuo šalies ekonominės galios, valdžios socialinės prigimties bei jos politinės valios.
Liberalizmo iššūkį senajai viduramžių santvarkai rėmė ne tik labiausiai suinteresuotas prekybininkų ir pramoninkų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!