Socialinių teisės normų samprata ir klasifikacija

Temos aktualumas. Socialinės teisės normos yra teisinio reguliavimo priemonės, norminis visuomeninio santykio modelis, dažniausiai nustatytas ir garantuojamas valstybės. Tai lemia ypatingą jų vietą plėtojantis teisei.
Vertybinio požiūrio įsileidimas į teisės mokslą kartu reikš ir subjektyvumo pripažinimą arba palaikymą (tuos pačius dalykus skirtingi žmonės vertina skirtingai), kad mokslinė tiesa - grynas objektyvumas, o tikrojo moksliškumo etalonas - gamtos mokslai. Absoliutinant tiesos objektyvumą ignoruotas faktas, kad tiesa yra turinio (objektyvumo) ir formos (subjektyvumo - žmogaus pažintinių galių) vienovė ir kad tiesa tik todėl yra istorinė, kad jai būdingas tapsmas, kad jos egzistavimo forma subjektyvi (priklausoma nuo žmogaus). Tiesa neegzistuoja šalia žmogaus, nes ji yra ne savaiminė duotybė, o žmogaus tiesa, todėl atspindi ne tik objektyvią tikrovę, bet ir tam tikro meto pažintines žmogaus galias suvokti tą tikrovę, kurios galiausiai taip pat yra objektyviai determinuotos.
Darbo tikslas – pateikti socialinių teisės normų sampratą ir klasifikaciją.
3. Pateikti išvadas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustato socialinę normą ir kuo garantuoja jos vykdymą, socialinės normos yra skirstomos į moralės normas, papročius, visuomeninių organizacijų, arba korporatyvines, normas, teisės normas.
Teisės teorija pirmiausia siekia pažinti, kas yra teisė, kodėl žmonės sukuria tokį jų elgesį socializuojantį įrankį kaip teisė, kas lemia jo pobūdį ir turinio permainas, kodėl įvairiose epochose ir įvairiose tautose jis vis kitoks, kaip teisė turėtų būti plėtojama, kad pajėgtų konkrečioje tautoje konkrečiu laiku užtikrinti asmens saugumą, socialinę santarvę ir socialinį stabilumą. Tai bendriausi teisės teorijos klausimai, kurie bendrais bruožais aprėžia tolimiausias teisės teorijos interesų ribas.
Neperžengiant tam tikrų ribų ta tvarka gali būti nustatoma, keičiama žmonių nuožiūra (atsižvelgiant į jų tarpusavio jėgų santykį). Žmogus turi santykiškai laisvą valią, vadinasi, gali iš dalies laikinai nustatyti ir kitokią socialinę tvarką, negu reikalauja tam tikrų reiškinių prigimtis. Visuomenėje nusistovi tam tikra visuotinai privaloma socialinė tvarka tik todėl, kad taip norėjo atitinkamus interesus ir socialinės jėgos persvarą turinčių žmonių grupė, kuriai nustatyti tokią tvarką yra palankiausias...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!