Socialinio darbo samprata

“Socialinis darbas” – netradicinis specialybės pavadinimas. Kiti mokslai ir praktinės veiklos sritys save įvardija skambiais lotyniškos ar graikiškos kilmės žodžiais (pvz., sociologija, psichologija, edukologija). Kaip žinia, atskiros pažinimo sritys ir jas įvardijančios sąvokos formavosi filosofijos įsčiose. Todėl ir sakoma, jog filosofija – mokslų motina. Pradedant Renesansu, įvairūs mokslai pradėjo vaduotis iš filosofijos glėbio ir pamažu nuėjo savarankiškos raidos keliu. Tačiau yra nemažai veiklos ir pažinimo sričių, kurios rutuliojosi ne iš filosofinių apibendrinimų, o iš konkrečios praktinės veiklos. Socialinio darbo pradžia sietina su labdaros ir filantropinių organizacijų veikla. Lotyniško žodžio “socialis” viena iš pagrindinių reikšmių - “draugiškas”. Tad “draugiškas darbas”, kaip paramos teikimas ir organizavimas, atspindi šios profesijos etines nuostatas.
Socialinio darbo turinys, jo etinių vertybių sistema, taikomi problemų aptikimo ir poveikio metodai suteikia socialinio darbuotojo veiklai specifikos, kuri ir atskiria jį nuo psichologo ar sociologo, nors tradiciškai socialinis darbas orientuotas į sociologijos ir psichologijos teorijas.
Nesvarbu, kaip įvardijome ar ateityje įvardysime socialinį darbą ir jį atliekantį asmenį, ši veiklos sritis Lietuvoje tapo savarankiška. Socialinio darbo pradžia Lietuvoje galima laikyti 1990-1991 metus, kai šalyje pradėjo lankytis pirmieji socialiniai darbuotojai iš užsienio valstybių. Jie organizavo seminarus ir mokymus socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sistemų darbuotojams, konsultavo mokymo įstaigų atstovus.
Kartais žmonėms, esantiems tolokai nuo socialinių problemų, deja, tarp jų - ir kai kuriems politikams, kyla klausimas: ar reikalingas socialinis darbuotojas, teikiantis paramą norint pagelbėti neįgaliam, pabudėti globos įstaigoje arba nunešti lauknešėlį vienišai senutei? Tačiau socialinė veikla daugialypė – nuo socialinės politikos formavimo ir vadybos jai, iki konkrečių, kartais elementarių paslaugų teikimo. Kaip mokslui, sveikatos priežiūros sistemai, gamybai, taip ir socialinei rūpybai reikalingi įvairios profesinės kompetencijos žmonės. Socialinis darbuotojas nėra elementarių socialinių paslaugų teikėjas. Jis – socialinių paslaugų teikimo organizatorius, vadybininkas.
Socialinis darbas yra nauja daugialypė profesija. Jis reikalauja nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo: plėsti ir gilinti žinias, ugdyti įgūdžius ir remtis socialinio darbo vertybėmis. Todėl labai svarbu, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!