Socialinio darbo modelių taikymas negalės kontekste

Šeimos, auginančios neįgalų vaiką, situacija yra aktuali problema mūsų visuomenėje. Neįgalaus vaiko gimimas ar vėliau dėl vienokios ar kitokios priežasties atsiradęs sveiko vaiko proto, psichikos ar motorikos pakenkimai reikšmingai lemia pokyčius šeimoje ir jos aplinkoje. Tik pastaraisiais metais kiek rimčiau susirūpinta šeimomis, auginančiomis neįgalų vaiką. Skirtingom šeimom reikia skirtingos paramos t.y. kuo sudėtingesnė negalia tuo didesnė įtampa šeimoje. Tėvai sugeba rūpintis savo vaiko ugdymu, tik tada, kai nuo pat pirmos negalios diagnozavimo dienos gauna praktinę ir emocinę pagalbą. Laikotarpis, kai pirmą kartą diagnozuojam negalia yra labai reikšmingas, todėl profesionalai savo pareigas turi atlikti itin rūpestingai.
Daugelių šeimų yra nestabilios įvairiems pasikeitimams, esant pasikeitimams šeimoje į juos turėtų atsižvelgti pagalbą teikiančios tarnybos, taip pat čia labai svarbus socialinio darbuotojo vaidmuo. Socialinis darbuotojas dirbdamas dažniausiai vadovaujasi vienokiais ar kitokiais principais, darbo modeliais.
problemas.
auginančia neįgalų vaiką.
Nė vienas socialinio darbo teorinis modelis ar orientacija nėra išskirtinis, tinkamiausias ar mažiausiai tinkamas. Todėl, kalbant apie profesionalios socialinės pagalbos teikimo procesą, reikėtų patyrinėti bendriausią, universaliausią, bet kartu eklektiškiausią sisteminį modelį, kurį sudaro keletas tarpusavyje susijusių etapų, stadijų, atspindinčių bendrą problemų sprendimo nuoseklumą, struktūrą.
Sisteminis požiūris socialiniam darbuotojui leidžia analizuoti socialines situacijas, remiantis holistinėmis perspektyvomis, sukoncentruojant dėmesį į žmonių tarpasmeninius santykius. Tai labai svarbu dirbant su šeima, kurioje auga neįgalus vaikas. Čia socialinis darbuotojas į šeimą žiūri kaip į sistemą. Sisteminis požiūris į šeimą reiškia, jog pagrindinis dėmesys skiriamas ne tik neįgaliam vaikui ir jo negaliai, bet visai šeimai, kaip sistemai. Čia labai svarbūs tėvų tarpusavio santykiai, brolių seserų santykiai ir pan. J.Ruškus išskiria šeimos, kaip sistemos, principus:
• Šeimos struktūra: nariai, kultūra, vertybės.
• Sąveika šeimoje posistemės, prieraišumas ir prisitaikymas, bendravimas.
S Šeimos funkcijos: ekonominės, sveikatos priežiūros, poilsio,
socializavimo, savęs identifikavimo, prisirišimo, švietimo.
S Šeimos gyvenimo ciklai: poros susiformavimas, vaikų gimimas, mokyklinis amžius, paauglystė, namų palikimas, tėvų pareigų pabaiga, senatvė.
Remiantis šiais principais galima geriau suprasti pokyčius šeimoje, kurioje yra neįgalus vaikas. Sisteminis požiūris suteikia socialiniam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!